Laikraštis VIS-INFO, Leidimas Nr. 16/321

17 balandžio 2025

1 / -
100%
Загрузка газеты...

Balandžio 17 d., 2025 m. leidimas sveikina skaitytojus su Velykų švente ir pateikia straipsnius apie Visagino gatvių sankryžos problemas, priegimnazijos išorinės audito rezultatus, Ignalinos atominės elektrinės rekordinius 2024 m. rezultatus bei darbuotojų atlyginimų didinimą. Laidoje taip pat aprašoma suvenyrių šaukštų paroda ir pateikiama Lietuvos gaisrų statistika pirmajam 2025 m. ketvirčiui.

Numerio turinys

LAIKRAŠTIS PLATINAMAS NEMOKAMAI

Šventomis Velykomis!

Svečiausias Velykų šventę šiais metais kartu švęs katalikai, stačiatikiai ir senabažnyčiai, ir mes visi kartu džiaugsimės Šviesia Kristaus Prisikėlimu.

Brangūs draugai! Nuoširdžiai sveikiname jus su didžia ir Šviesia Velykų švente! Tai yra diena ypatingos dvasinės radosti, nes Velykos — ne tik bažnytinė šventė, tai įvykis, pakeitęs visos žmonijos istoriją, davęs žmonėms viltį, tikėjimą ir prasmę. Savo Prisikėlimu Jėzus Kristus atidarė mums kelią į amžiną gyvenimą, įrodė Dievo meilės galią, kuri nugali bet kokį blogį ir net patį mirtį.

Tai ne tik prisimintis dvitūkstantmečio senumo įvykį — tai gyva tiesa, kuri ir šiandien įkvepia milijonus žmonių daryti geras darbus, atlaikyti, jausti gailestį ir tikėti į geresnę ateitį. Tegul šioje šventoje dienoje jūsų širdys prisipildo šviesos ir šilumos, namai — jaukumo, o sielos — ramybės ir malonės. Tegul Velykos atneša jūsų šeimoms meilę, sutarę ir tvirtą sveikatą.

Nepamirškime ir tų, kurie yra vieni, kuriems reikalinga mūsų pagalba.

Šventomis Velykomis! Su Šviesių Velykų švente! Tegul kiekviena nauja diena būna apšviesta Kristaus Prisikėlimo šviesa, o jūsų širdyse ir mintyse visada viešpatautų taika, meilė ir gerumas.


Sankryžos painiava: nauja žymėjimas nesuteikė aiškumo

Santarės, Statybininkų ir Jaunystės gatvių sankryža, esanti šalia VIADA degalinės, vėl tapo vairuotojų kritikos objektu. Priežastis — ne pati sankryža, o joje nubrėžtas kelio žymėjimas.

Daugiausiai klausimų vairuotojams kilo po vadinamųjų saugos salų, skirtų žmonėms su negalia, įrengimo. Keturiajuostė gatvė, kurioje jau buvo saugumo sala Santarės gatvės skirstymo juostoje, buvo padalyta dar dviem papildomomis salomis. Dėl to bendra važiavimo dalis žymiai susiaurėjo, o važiavimas per sankryžą tapo dar sudėtingesnis.

Dar prieš atsirandant „saloms", vairuotojai, sukinėdamiesi į degalinę, dėl mažo manevro vietos galėjo pažeisti KVZ, važiuodami per pėsčiųjų perėją įstrižai. Po naujų konstrukcijų atsiradimo pasirodė dar viena penkta juosta, ir važiavimas tapo dar labiau painus.

Vairuotojams buvo pažadėta, kad tai laikinai, ir baigus darbus, pasirodys naujas žymėjimas, kuris pašalins visus nesusipratimus. Tačiau salos jau įrengtos, senas žymėjimas pašalintas, ir jo vietoje atsirado ilgai lauktas naujas.

Sankryžoje nubrėžtos naujos rodyklės, leidžiančios iš Jaunystės gatvės pusės suktis į kairę į Santarės gatvę iš dviejų juostų — tiek iš kairiausios, tiek iš dešiniausios, ir į dešinę į Statybininkų gatvę — iš dešiniausios juostos. Anksčiau žymėjimas leido tik du variantus: suktis iš kairiausios juostos į Santarės gatvę arba iš dešiniausios į Statybininkų gatvę.

Dar vienos juostos atsiradimas Santarės gatvės kryptimi būtų galima vadinti žingsniu į priekį, jei nebūtų kelių rimtų neatitikimų. Visų pirma — senas kelio ženklas, sumontuotas dešinėje, vis dar leidžia judėti tiesiai tik iš kairiausios juostos. Pagal trečiąją Kelio eismo taisyklių dalį, jei ženklai ir žymėjimas prieštarauja, prioritetą turi kelio ženklai. Todėl, nepaisant naujo žymėjimo, judėjimas iš dešiniausios juostos juridiškai lieka neaiškus.

Be to, iš karto po pėsčiųjų perėjos sumontuotas ženklas Nr. 507 rodo judėjimą dviem juostomis, tuo tarpu Jaunystės gatvėje iš tikrųjų yra tik viena judėjimo juosta; antroji — tai automobilių statymo vieta. Be to, šioje gatvėje nėra informacinių ženklų, įspėjančių apie juostų skaidymą.

Savivaldybės specialisto, kuruojančio šį projektą, teigimu, ženklas Nr. 507 bus pakeistas kitu ženklu. Primename, kad Visagino gatvėse kelio ženklus montuoja Kelio eismo saugumo komisija savivaldybėje, o jų įgyvendinimą kontroliuoja policija.


Priegimnazijai "Gerosios vilties" pateikti išorinės audito išvados

Bendradarbiavimas su tėvais ir pagalba mokiniams reikalingi tobulinimo

Balandžio 10 d. meras Erlandas Galagus susitiko su Zina Stripeikyene, išorinės kompleksinės vertinimo komandos vadove iš Nacionalinio švietimo agentūros. Išorinis auditas buvo atliktas priegimnazijai "Gerosios vilties" po patyčių atvejo šioje mokykloje.

Susitikime taip pat dalyvavo švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus darbuotojai. Komandos vadovė Zina Stripeikyene pristatė priegimnazijos stipriąsias puses, nurodė tobulinimo sritis ir pateikė rekomendacijas įstaigos veiklos gerinimui.

Kitą dieną, balandžio 11 d., priegimnazijai surengtame posėdžių salėje vyko Nacionalinio švietimo agentūros atstovų susitikimas su pedagogais, tėvais, savivaldybės vadovais ir mokyklos bendruomenės nariais. Susirinkusiems buvo pristatytos išorinės audito išvados.

Vertinimo metodika apėmė keturias priegimnazijai "Gerosios vilties" skirtas veiklos sritis: mokymosi rezultatus, mokymo procesą ir mokinių pasiekimus, mokymo aplinką, taip pat vadovavimą ir valdymą. Ekspertai aplankė 86 mokymo renginius: pamokas, logopedo užsiėmimus, įvertino neformalųjį švietimą — būrelius, konsultacijas, klasės valandas, renginius, taip pat kalbėjosi su mokiniais, tėvais, mokytojais ir kitais darbuotojais.

Proto vertinimas buvo atliekamas pagal 5 lygių sistemą:

  • Aukščiausias lygis — puikiai, labai efektyviai, originaliai
  • Ketvirtasis lygis — labai gerai, efektyviai, originaliai
  • Trečias lygis — gerai, adekvatiai, lanksčiai
  • Antrasis lygis — pakankamai, neblogai
  • Pirmasis lygis — blogai, nekonkretiškai
  • Nulinis lygis — labai blogai

Visos veiklos sritys buvo įvertintos tik antruoju arba trečiuoju lygiu, tai yra pakankamai arba gerai.

Interviu metu po susitikimo Zina Stripeikyene pažymėjo, kad vizitas truko penkias dienas, tačiau paruošiamasis darbas pradėtas anksčiau — ekspertai analizavo mokyklos dokumentaciją ir vedė pokalbius su administracija. Vertinimas buvo atliekamas pagal patvirtintą metodiką, kurios tikslas — ne kontrolė, o pagalba mokyklai pasiekti pažangą ir sukurti geresnes sąlygas aukštiems mokinių rezultatams.

Z. Stripeikyenes teigimu, priegimnazijai "Gerosios vilties" per pastarąjį septynmetį padaryta reikšminga pažanga. Ji asmeniškai dalyvavo ankstesniame vizite ir gali pastebėti aiškų pagerinimą. Mokyklos darbo kokybė buvo įvertinta kaip pakankami arba gera — lygiu, palyginamame su kitų Lietuvos mokyklų rezultatais.

Atsakydama į klausimus, agentūros atstovė paaiškino, kad vertinimo iniciatyva kilusi iš savivaldybės administracijos ir Mokslo, švietimo ir sporto ministerijos. Procese buvo išklausytos visos pusės: mokytojai, tėvai, mokiniai.

Besidominčios analizės metu, Z. Stripeikyenes teigimu, ypatingas dėmesys buvo skirtas ir kontekstui, susijusiam su sausio mėnesį šioje mokykloje įvykusiais patyčių incidentais. Nors metodika numato visapusę visų mokyklos gyvenimo aspektų vertinimą, ekspertai negalėjo abstrahuotis nuo šių aplinkybių. Visų pirma, bendradarbiavimas su tėvais ir mokinių pagalbos sistema buvo išskirtos kaip sritys, reikalingos tobulinimo.

Per 2–3 savaites vertinimo rezultatai bus perduoti mokyklos administracijai, švietimo skyriui ir savivaldybei. Juose detaliai aprašytos visos priegimnazijos veiklos sritys ir pateiktos konkrečios rekomendacijos. Mokykla galės jas panaudoti planuodama tolesnę savo raidą. Dėl galimybės supažindinti visuomenę su rezultatais, tai lieka pačios mokyklos nuožiūra.


Rekordiniai Ignalinos atominės elektrinės veiklos metai: ką tai reiškia darbuotojams ir visai Lietuvai?

2024 metai Ignalinos atominėje elektrinėje buvo rekordiniai — ne tik dėl strateginių tikslų pasiekimų, bet ir dėl žmonių pastangų, kurios virto realiais rezultatais: saugesne aplinka, efektyvesniu išteklių naudojimu ir didesniais atlyginimais. Kas slypi už šių skaičių? Kaip atrodo kasdienybė dirbant prie vieno didžiausių Lietuvoje įgyvendinamų projektų — IAE eksploatacijos nutraukimo? Apie tai kalbamės su įmonės vadovu Linu Baužiu.

— Linai, 2024-ieji IAE vadinami rekordiniais metais. Kuo jie tokie ypatingi?

— Tai buvo metai, kai įmonė ne tik pasiekė, bet ir viršijo daugelį savo strateginių tikslų. Išmontavome daugiau įrangos nei bet kada anksčiau — net 5 522 tonas. Sutvarkėme rekordiškai daug radioaktyviųjų atliekų, ženkliai sumažinome energijos suvartojimą ir CO₂ emisiją. Tačiau svarbiausia — tai pasiekėme kartu, susitelkę komandą, kuriai rūpi darbas, atsakomybė ir rezultatai.

— Atominės elektrinės išmontavimas daugeliui atrodo sudėtingas ir nesuprantamas. Gal galite paprastai paaiškinti, ką tai reiškia?

— Iš esmės tai yra elektrinės „išardymas" po to, kai ji baigia savo veiklą. Mūsų atveju tai labai atsakingas procesas, nes turime tinkamai išmontuoti įrangą, sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas ir užtikrinti, kad viskas būtų padaryta saugiai ir atsakingai — užtikrinant aukščiausius saugumo standartus žmonėms, aplinkai ir nepaliekant naštos ateities kartoms. Nors vizualiai jėgainės išvaizda nesikeičia ir gali pasirodyti, kad čia nieko nevyksta, tačiau mes jau išmontavome 44 proc. įrangos ir artėjame prie sudėtingiausių išmontavimo vietų — reaktorių šerdžių.

— Paminėjote komandą. Kaip pavyko užtikrinti tokį aukštą darbuotojų įsitraukimą ir rezultatus?

— Labai daug dėmesio skyrėme komandai — tiek stiprindami esamas kompetencijas, tiek pritraukdami naujus profesionalus. Kiekvienas žinojo savo tikslus, buvo stebimi rezultatai, o pasiekimai įvertinti. Darbuotojai buvo skatinami aktyviai dalyvauti, jų nuomonė buvo girdima, o jų pastangos — pripažįstamos.

— O ką tai reiškia pačiam darbuotojui? Ar tai tik apie moralinį pasitenkinimą?

— Tikiu, kad žmonės didžiuojasi rekordiniais pasiekimais, bet tai tikrai ne tik moralinis pasitenkinimas. Įgyvendinus sėkmingą metinį veiklos vertinimą, beveik visi — net 98 proc. — mūsų darbuotojai šiemet sulauks atlyginimų padidėjimo. Atlyginimų augimas šiemet IAE siekia iki 12,82 proc., kas yra ženkliai daugiau nei šiemet prognozuojamas vidutinis atlyginimų augimas Lietuvoje.

— Šiais metais atlyginimai padidėjo rekordiškai. Nuo ko priklausė, kiek kam didės atlyginimas? Kaip buvo vertinamas kiekvieno darbuotojo indėlis?

— Kiekvienas mūsų darbuotojas turi aiškius tikslus, kurie susiję su jo atsakomybe, darbo sritimi ir tuo, ką įmonė siekia pasiekti. Mums svarbu ne tik ką žmogus padaro, bet ir kaip tai daro — kokias kompetencijas demonstruoja, kaip sprendžia iššūkius, ar imasi iniciatyvos. Vertinimo metu į kiekvieno pasiekimus buvo pažiūrėta individualiai. Tai reiškia, kad atlyginimų augimas nėra vienodas visiems — jis priklauso nuo asmeninių rezultatų. Tie, kurie pasiekė aukščiausius įvertinimus, sulauks didžiausio atlyginimo augimo. Toks požiūris motyvuoja kiekvieną darbuotoją siekti daugiau, augti, prisidėti ir žinoti, kad jo pastangos bus pastebėtos ir įvertintos. Vidutinis augimas šiemet — beveik 10 proc., o tai, palyginus su šalies vidurkiu, yra labai konkurencinis rezultatas.

— Kas labiausiai prisidėjo prie rekordinių veiklos rezultatų? Ar tai technologiniai sprendimai, ar vis dėlto žmonės?

— Be jokios abejonės — žmonės. Technologijos padeda, bet be žmonių jos neveiktų. Šiandien turime 40 vykdomų projektų, ir kiekviename jų dirba motyvuoti specialistai, kurie rūpinasi tiek technine, tiek organizacine dalimi. Kiekvienas IAE darbuotojas yra vieno ar kito projekto dalis, nes savo kasdienių darbu tiesiogiai prisideda prie Lietuvai reikšmingo megaprojekto įgyvendinimo ir kuria tvarius rezultatus.

— Įmonėje aktyviai veikia Nepriklausoma profsąjunga. Kokias bendras vertes darbuotojams pavyksta sukurti ir kaip sprendžiami aktualūs klausimai?

— Socialinis dialogas mums labai svarbus — tai ne formalumas, o tikras bendradarbiavimas. Su Nepriklausoma profsąjunga turime atvirą, konstruktyvų ryšį. Diskutuojame apie tai, kas svarbu darbuotojams, kartu ieškome sprendimų. Svarbiausia — girdime vieni kitus, ieškome balanso tarp darbdavio galimybių ir darbuotojų lūkesčių. Tik kalbėdami atvirai ir veikdami išvien galime kurti tokią darbo aplinką, kurioje žmonės jaučiasi svarbūs, saugūs ir įsitraukę. Tai ir yra stiprios ir tvarios organizacijos pagrindas.

— Dažnai minite tvarumą. O ką reiškia tvarumas IAE kontekste?

— Mūsų tikslas — ne tik išmontuoti elektrinę, bet ir tai padaryti kuo mažesniu poveikiu gamtai. Daug dėmesio skiriame tam, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbta, kuo mažiau išteklių sunaudota. Pavyzdžiui, 78 proc. radioaktyviai užterštos įrangos išvaloma ir grąžinama antriniam naudojimui. Tačiau tvarumas mums reiškia ne tik rūpestį aplinka — tai ir atsakomybė prieš žmones bei bendruomenę. Stipriname socialinį dialogą, įtraukiame darbuotojus į sprendimų priėmimą, investuojame į jų tobulėjimą. Kartu vystome skaidrią ir efektyvią organizacinę kultūrą, kurioje svarbu pagarba, atvirumas ir aiški atsakomybė — tai geros valdysenos dalis. Tvarumas IAE — tai visuma veiksmų, kuriais vadovaujamės savo darbe kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, darbdavio iniciatyva praėjusiais metais pradėjome vykdyti nemokamą darbuotojų pavežėjimą iš Visagino į IAE. Tai ne tik finansiškai palankus sprendimas darbuotojams, bet paskata rinktis viešąjį transportą, kuris mažina ir CO₂ išmetimus, ir užtikrina saugesne kelionę į darbą ir iš darbo.

— Kaip IAE žiūri į ateitį?

— Mūsų misija — užbaigti elektrinės eksploataciją taip, kad ateities kartoms nereikėtų spręsti mūsų neišspręstų problemų. Jėgainės išmontavimo darbai labai imlūs laikui dėl savo specifikos, darbų tempas yra įgavęs pagreitį, tad darbo čia turime daugiau nei galima išsivaizduoti. Vėliau planuojame giluminį atliekų saugyklą, kuri veiks iki 2080 metų. Taip pat siekiame tapti pažangia branduolinės energetikos aplinkosaugos įmone — ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o tai reiškia, kad gali atsiverti visiškai naujos kartos branduolinės energetikos vystymo perspektyvos. Tai yra numatyta Lietuvos nepriklausomos energetikos strategijoje, o kas jei ne mes čia Visagine tai galime įgyvendinti su savo turimomis kompetencijomis ir patirtimi.

— Kaip atrodo darbas IAE žmogui, kuris galbūt tik svarsto prisijungti prie jūsų komandos?

— Pirmiausia, tai darbas su prasme. Dirbame prie svarbaus projekto, kuris paliks ilgalaikį poveikį Lietuvai. Antra — tai saugi ir stabili darbo aplinka su aiškia vizija. Pas mus žmonės vertinami už tai, ką jie daro, o ne tik už tai, kiek laiko praleidžia darbe. Vertiname iniciatyvumą, atsakomybę ir komandinius sprendimus.

— Ar reiktų baimintis radiacijos? Kaip užtikrinama darbuotojų apsauga nuo radiacijos kasdienėje veikloje?

— Įmonėje turime daug ilgamečių darbuotojų, kurie geriausiai žino ir galėtų atsakyti, kad tai nėra pavojinga, kai laikomasi nustatytų taisyklių — o jas mes laikomės itin griežtai. Kai supranti ir žinai, kaip elgtis — nėra pagrindo baimintis. Visi darbai su galima apšvita yra detaliai suplanuoti ir valdomi, nuolat stebimi, valdomos visos rizikos, tam naudojame modernią apsaugos įrangą, nuolat matuojame radiacijos lygius darbo aplinkoje. Mūsų specialistai turi aiškias procedūras, individualias apsaugos priemones ir nuolatinę sveikatos stebėseną.

Dalis mūsų darbo vietų nėra kontroliuojamoje zonoje, todėl ten darbas vyksta įprastai kaip bet kur kitur. Darbai kontroliuojamoje zonoje atliekami vadovaujantis aukščiausiais branduolinės saugos standartais, bendradarbiaujant su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir kitomis atsakingomis institucijomis. Darbuotojų saugumas — absoliutus prioritetas.

— Kokie specialistai šiuo metu labiausiai reikalingi jūsų komandai?

— Turime labai platų poreikį: nuo tą pačią radiaciją matuojančių dozimetrininkų, kuriuos šio darbo apmokome, šaltkalvių, įvairių sričių techninių specialistų, projektų vadovų iki informacinių technologijų, finansų, personalo srities žmonių. Ieškome ne tik patirties, bet ir motyvacijos mokytis, tobulėti, prisidėti. Ypač vertiname tuos, kurie nori dirbti prie didelės reikšmės projektų.

— Ir pabaigai — ką palinkėtumėte tiek esamiems darbuotojams, tiek tiems, kurie dar svarsto apie karjerą IAE?

— Esamiems darbuotojams — toliau tikėti savimi ir drąsiai kelti kartelę — jūs jau įrodėte, ką galime pasiekti kartu. O tiems, kurie svarsto — kviečiu nepraleisti progos prisidėti prie unikalaus projekto, kur darbas turi aiškią prasmę, o komanda — tikrą vertę.

Ignalinos atominė elektrinė pripažinta vienu geriausių ir patrauklių darbdavių Lietuvoje. Pelnėme pirmąją vietą „CV-online TOP darbdavys 2024" viešojo sektoriaus kategorijoje ir devintąją visų Lietuvos TOP darbdavių sąraše. Tai dar kartą patvirtina, kad IAE — vieta, kur galima ne tik augti profesiškai, bet ir būti reikšmingos misijos dalimi.


Istorijos šaukšto galiuke

Balandžio 2 d. Visagino viešojoje bibliotekoje atidaryta įdomi paroda „Istorijos šaukšto galiuke". Pasirodo, Olga Šinkarenko, žinoma daugeliui visaginiečių kaip šokio kolektyvo „Riedėlė" vadovė, yra ir elegantiškų šaukštų, surinktų iš įvairių šalių, kolekcininkė.

Jos susidomėjimas prasidėjo spontaniškai. Pirmą kartą atvykusi į Angliją, Olga nusprendė nusipirkti suvenyrą, ir tarp daugybės panašių daiktų jos pasirinkimas krito ant elegantiško šaukšto, papuošto karalienės Elžbietos II atvaizdu. Tiek pačios karalienės elegancija, tiek suvenyre jos atvaizdo elegancija padarė didelį įspūdį Olgai ir pradėjo jos kolekciją.

Šis hobis aktyviai palaikė visa šeima. Ne tik Olga su vyru pradėjo nešti šaukštus iš kiekvienos kelionės, bet ir jos sūnūs, gyvenantys užsienyje, pradėjo dalintis šiuo susidomėjimu. Kolekciją taip pat pradėjo papildyti draugai, pažįstami ir Olgos mokiniai.

Žiūrėdama į surinktus suvenyrų šaukštus, Olga sako, kad kiekvienas iš jų sukelia prisiminimus apie nuostabias keliones ir nepamirštamas vietas. Šiandien O. Šinkarenko kolekcijai priklauso daugiau nei 70 suvenyrų šaukštų iš beveik 40 pasaulio šalių. Labiausiai pilnai kolekcijai, žinoma, atstovauja Lietuva. Tačiau Olga su liūdesiu konstatuoja, kad kol kas nėra suvenyrinio šaukšto su Visagino simbolika, tačiau tiki, kad visaginiečiai jį tikrai pagamins, ir tada ji bus pirmoji jo pirkėja.

Paroda „Istorijos šaukšto galiuke" truks iki balandžio pabaigos. Kviečiame pasigrožėti šia grožybe!


Gaisrų statistika Lietuvoje ir Visagine 2025 m. pirmajam ketvirčiui

2025 m. pirmajame ketvirtyje Lietuvoje buvo užregistruota 2550 gaisrų — beveik 19 proc. daugiau nei per tą patį praėjusio metų laikotarpį. Nepaisant gaisrų skaičiaus augimo, žuvusiųjų skaičius sumažėjo. Šiais metais gaisruose žuvo 24 žmonės, o praėjusiais — 35. Tarp žuvusiųjų — nė vieno vaiko. Sužeisti 54 žmonės, o gaisrininkai sugebėjo išgelbėti 32 gyvybes.

Pagrindinės tragedijų priežastys — neatsargus rūkymas, netinkamas elgesys su ugnimi, elektrinių prietaisų sutrikimai, taip pat taisyklių pažeidimai krosnyse ir dūmtraukiuose.

Visagine nuo metų pradžios įvyko 12 gaisrų, įskaitant vieną maisto sudeginimo atvejį bute. Septyni gaisrai įvyko gyvenamose patalpose, keturi — bendro naudojimo vietose. Tik viename bute buvo sumontuotas dūmo detektorius, tačiau jis nesuveikė — trūko baterijų. Žuvusiųjų ir sužeistųjų nuo gaisrų pavyko išvengti.

Atviriose teritorijose buvo užfiksuoti sausi žolės gaisrai, sudegė vienas vasarnamis ir lengvasis automobilis. Gaisrininkai taip pat išvažiavo į 24 gelbėjimo operacijas — padėjo gyventojams, gelbėjo gyvūnus ir dirbo ledui.

Pavasariui atėjus, padidėjo sausos žolės padegimo atvejų skaičius. Primename: augalų atliekų deginimas miškuose, durpynuose ir miestuose yra draudžiamas. Kaimo vietovėje jas galima deginami tik griežtai laikantis atstumo nuo pastatų ir sandėlių. Nepalikite laužų be priežiūros. Kelio eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti baudas iki 2300 eurų.

Visagino gaisrų ir gelbėjimo tarnyba ragina: būkite atidūs, saugokite save ir gamtą. Pastebėję pirmuosius gaisro ženklus — skambinkite 112.

Комментарии

Для комментирования необходимо войти в аккаунт Facebook (Meta)