Karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vienos šeimos istorija
Sutuoktiniai Olegas Maiboroda ir Irina Ševčenko jau daugiau nei trejus metus gyvena Visagine. Pakvietėme juos į redakciją ir pasikalbėjome apie tai, kaip susiklostė jų gyvenimas mūsų mieste.
Susipažinkime!
Iš karto pristatysime šio straipsnio herojus. Irina – gydytoja pediatrė. Prieš metus jau pasakojome apie ją („Pediatrė iš Ukrainos Irina Ševčenko: „Savo gyvenimą sieju su Visaginu"). Tačiau tame straipsnyje daugiausia supažindinome skaitytojus su Irina Ševčenko iš jos profesinės veiklos pusės, o dabar papasakosime apie ją karo Ukrainoje kontekste, apie priverstinį jų šeimos išvykimą iš Kamenskojė miesto (buvęs Dneprodzerdžinskas) ir įsikūrimą Visagine.
Olegas Maiboroda – masažuotojas, dirbantis Visagino ligoninėje, ir vaikų poetas, „Šypsenos ordino" kavalierius – tarptautinio apdovanojimo, įsteigto žmonėms, kurie neša vaikams džiaugsmą, rūpestį ir gerumą. Šiuo ordinu Olegas buvo apdovanotas 2023 metais Varšuvoje už savo linksmus poetinius rinkinius vaikams.
2022 metų spalį jis tapo VI Visos Ukrainos literatūrinio konkurso Les Martovičiaus vardu nugalėtoju nominacijoje „Vaikų knyga" už rinkinį „Žinau aš vieną paslaptį", o iš viso Ukrainoje Olegas Maiboroda išleido daugiau nei 100 vaikų knygų.
Savo rašytojo veiklą jis tęsė ir Lietuvoje, kur pirmaisiais metais išleido dvi vaikų knygeles. Vienoje iš jų – „Jak vosmynih čytaty včyvsia" eilėraščiai parašyti ukrainiečių ir lietuvių kalbomis. Antroji knyga išėjo lietuvių kalba. Ši knyga-žaislas vadinasi „Garbanotosios avelės painios pasakos".
Apie Olego Maiborodos rašytojo veiklą galima kalbėti be galo – lygiai taip pat kaip ir apie kitus jo talentus: juk jis dar rašo dainas, groja saksofonu ir fleita. Tačiau šio straipsnio tikslas šį kartą kitoks – pasakojimas apie tai, kaip karo pabėgėlių šeima dabar gyvena Visagine.
Pirmaisiais karo metais
Plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia užklupo Olegą Maiborodą Slovakijoje, kur jis dirbo masažuotoju vaikų reabilitacijos centre.
2022 metų rugpjūtį Olegas buvo komandiruotas į Visaginą, kur tuo metu buvo tiriamos galimybės sukurti reabilitacijos centrą, panašų į slovakišką, vaikams, sergantiems cerebraliniu paralyžiumi ir kitomis ligomis.
„Kai atvykau į Visaginą, iš karto jį pamilau, – pasakoja Olegas. – Miestas miške, miškas mieste. Ir suvokimas, kad žmonės čia ne svetimi, o kažkokie artimi. Yra miestų, kurie sukramto ir išspjauna atvykėlius. Yra miestų, kurie jų nepriima. O štai Visaginas nustebino, sužavėjo ir pakerėjo, ir iš karto. Iš pradžių padirbėjau prie slovakiško projekto. Paskui sužinojau, kad medicinos įstaigose reikia medikų. Tai buvo atspirties taškas. Sužinojau, ko reikia Visagino medicinoje, ir štai mane pakvietė dirbti."
— Irina tuo metu buvo Ukrainoje, Kamenskojė? Palaikėte ryšį?
— Taip, žmona buvo Ukrainoje. Aš jai pasakiau: „Atvažiuok čia, ir bus tau laimė". Štai taip, ir Ira atvyko 2022 metų rudenį.
— Kaip prasidėjo jūsų gyvenimas čia?
Irina:
— Antrą dieną po mano atvykimo išsinuomojome butą. (Olegas iki tol gyveno bendrabutyje su kitais komandiruotaisiais). Mes iš karto ėmėmės diplomų patvirtinimo ir pradėjome lankyti lietuvių kalbos kursus. Tai yra abu iš karto buvome „nusiteikę" darbui.
— Sunku buvo patvirtinti diplomus?
— Ačiū Lietuvai – šalis suteikė tokią galimybę – patvirtinti diplomus, licenciją. Dokumentų vertimas, jų patvirtinimas, užklausos į Ukrainą užtruko apie du mėnesius. Paskui praėjome pokalbius gydymo įstaigose jau čia.
— Iš ko gyvenote, kol neįsidarbinote?
— Iš savo santaupų, „ant socialinės" nesėdėjome.
Ar karas buvo laukiamas?
— Papasakokite šiek tiek apie karo pradžią, ar to tikėjotės? Prisimenu, kad „Delfi" žurnalistai, tiesiogine prasme prieš Rusijos puolimo pradžią, klausdavo žmonių Dnipro gatvėse: „Kaip manote, ar bus karas?". Ir visi sakė: „Na koks karas?", tai yra niekas jo nesitikėjo. Ir jūs taip pat netikėjote, kad gali prasidėti karas?
Irina:
— Mes ruošėmės kovo pradžioje vykti atostogauti. Jau ir kelialapiai buvo nupirkti. Klausėme apie karo tikimybę, net konsultavomės, ir ne su paskutiniais žmonėmis. Bet visi sakė: „Ne".
O paskui buvo ketvirtadienis, vasario 24-oji (2022 m.). Ryte man pasakė, kad paaštrėjo situacija Donbase. Viena slaugytoja, kuri su manimi dirbo, jos tėvas liko Luhansko srityje, ir ji buvo įvykių sraute. Ji tada pasakė: „Viskas labai blogai. Prasidėjo plataus masto invazija".
Buvo net ne panika, o kažkokia prostracija. Nežinai, kiek visa tai gali tęstis... Labai greitai prasidėjo pavojaus signalai, po pusę dienos, po visą dieną. Nepaisant to, kad tokių puolimų prieš Dnipropetrovsko sritį tada nebuvo, aplinka vis tiek buvo labai slegianti.
Vaikus mokyklose ir darželiuose pavojaus signalo metu vesdavo į rūsio patalpas. Ir tie nuolatiniai pavojaus signalai labai erzino.
— Olegas tuo metu buvo Slovakijoje. O kur buvo jūsų vaikai?
— Mūsų vaikai jau suaugę, 36 ir 33. Iš pradžių jie buvo Ukrainoje, paskui išvyko į Vakarų Europos šalis. Jie visiškai savarankiški, su geru aukštuoju išsilavinimu. Abi mūsų mergaitės rado save.
— Jums, Irina, teko pagyventi karo sąlygomis kelis mėnesius.
— Taip. Netrukus tapo aišku, kad visa tai ilgam.
Olegas:
— Aš ne tik pasiilgau Irinos, bet ir supratau, kad žmona dideliame pavojuje, todėl visomis jėgomis stengiausi, kad ji greičiau atvyktų.
— Palikote Kamenskojė savo butą? Jį pardavėte ar ne?
— Ne, jis stovi užrakintas.
— Jums ir kitiems žmonėms teko palikti viską, kas sukaupta per metus – savo namus, kuriuose nemažai išgyventa.
— Visas gyvenimas...
Irina:
— Karas visiškai apverčia sąmonę ir pakeičia prioritetus tiesiogine prasme per savaitę. Tu visiškai pervertini savo gyvenimą, ir tai padeda priimti tam tikrus sprendimus.
Sutuoktinių susitikimas Visagine
— Irina, kaip jūs keliavote iki Visagino?
— Važiavau per visą Ukrainą automobiliu, kuris buvo visiškai pakrautas.
— Bet automobilis juk ne krovininis.
Olegas (juokiasi):
— Bet prigrūstas buvo iki mikronų.
Irina:
— Iš tikrųjų, aš čia važiavau atostogų, nebuvau tikra, kad liksiu čia. Labai daug svyravau, ten mane laikė darbas. Bet dėl visa ko pasiėmiau patalynės komplektus, šiek tiek indų.
Olegas:
— Kai Irina atvyko, pradėjo bombarduoti Dniprą. Ir tai tapo katalizatoriumi jos sprendimui likti čia. Visi pažįstami, giminaičiai iš ten skambino: „Mus žiauriai bombarduoja".
Darbas ir gyvenimas
Kamenskojė mieste Irina ir Olegas dirbo poliklinikose – kiekvienas pagal savo specialybę. Visagine Irina dirba klinikoje „Sedulina" gydytoja pediatre, Olegas – masažuotoju Visagino ligoninėje.
Beje, ten aš pirmą kartą ir pamačiau Olegą. Užėjau į fizioterapijos skyrių Kalėdų išvakarėse, o ten aukštas Kalėdų Senelis dalino dovanas ir bėrė juokelius įvairiomis kalbomis. „Iš kur jūs turite tokį linksmą Kalėdų Senelį?" – pasiteiravau darbuotojų. „O tai mūsų naujas masažuotojas Olegas Maiboroda", – atsakė jie ir ėmė vienas per kitą girti savo kolegą.
Pats Olegas prisimena savo atėjimą į fizioterapijos skyrių taip:
„Užėjau, pamačiau pažįstamas lentynėles su knygelėmis, papartį lygiai tokį patį, koks buvo mano kabinete Ukrainoje, ir sušukau: „Dieve, aš namuose!". Merginos juokiasi, o aš joms sakau: „Aš užaugau fizioterapijoje, žinau visus jūsų triukus, visus šiuos aparatus. Įsivaizduokite: beveik 30 metų aš fizioterapijoje atidirbau".
Nuomojamame bute Irina ir Olegas pragyveno dvejus metus, o paskui jiems davė tarnybinį butą. Šioje pokalbio dalyje mano pašnekovai šiek tiek varžosi: ne visiems karo pabėgėliams suteiktas tarnybinis būstas.
Tačiau medikų poreikis Visagine labai didelis, o čia iš karto du specialistai. Be to, Olegas iš karto išgarsėjo savo visuomenine veikla: jis ateina į darželius ir mokyklas, skaito savo linksmų eilėraščių, keliauja po Lietuvą į ukrainiečių bendruomenes, veža ten savo knygas.
Beje, leidybai jau ruošiama ir trečioji knyga ukrainiečių ir lietuvių kalbomis.
— Olegas, jūs, turbūt, nuo vaikystės eilėraščius rašėte?
— Ne, pradėjau, kai dukra gimė.
Į klausimą, kaip Olegas derina darbą ir kūrybą, atsako paprastai: „Mūza gera".
Irina:
— Olegas – unikalus žmogus. Jis gali dirbti ir kurti pasakas bei eilėraščius. Gali klausytis žmogaus ir kurti. Tuo pat metu jis viską prisimena ir atsako pašnekovui. Toks jo talentas, toks mąstymas.
— Kaip jūsų profesinis gyvenimas dabar klostosi čia, Visagine?
— Puikiai.
Irina:
— Atidirbau dvejus metus Visagino poliklinikoje. Tai buvo pirmoji darbo medicinos srityje Europoje patirtis. Iš pradžių buvo sunku, nes kalbos mokymasis vyko lygiagrečiai su darbu, su egzaminų laikymu. Šiek tiek kitokie protokolai medicinoje. Nauji žmonės, žinoma, nauji vaikai, pacientai. Na, o paskui aš vis dėlto, kaip jau kalbėjome su jumis, perėjau į kliniką „Sedulina".
Ukrainoje turiu darbo patirties ir valstybinėje poliklinikoje, ir privačioje. Man labiau patinka dirbti privačioje medicinoje.
— Kai pas jus ateina vaikai lietuviai, jūs lietuviškai kalbate su jais?
— Taip. Na, tai, žinoma, paprastos frazės. Kartais, net jei neteisingą kokią nors galūnę linksnyje pasakau, matau savo mažųjų pacientų šypsenas, ypač moksleivių. Dokumentacija visa lietuvių kalba, rašyti man paprasčiau.
— Olegas, o jūs greitai išmokote lietuvių kalbą?
— Na, tai garsiai pasakyta – išmokau. Bet kai kuriuos eilėraščius galiu deklamuoti lietuvių kalba. Ir, tiesą sakant, net lietuviai sako: „Oi, taip panašu, beveik be akcento". Man lietuvių kalba patinka, kalba minkšta, ir labai daug panašumų su ukrainiečių, iš tikrųjų. Net mėnesių pavadinimai: liepa, lypen, gruodis, hruden.
Jei kalbėti apie darbą, tai greitai įsiliejau į kolektyvą, nes tai sava, gimta – fizioterapija, kurioje, faktiškai, vyko mano profesinis augimas. Labai dėkingas visiems žmonėms, kurie suteikė galimybę užsiimti mėgstamu darbu. Visų pirma Visagino ligoninės direktoriui Kastitiui Matuliavičiui, jo pavaduotojui Vladimirui Veikšei, vyriausiajai ligoninės slaugytojai Astei Matusevičienei, fizioterapijos skyriaus gydytojai Virginijai Ragauskienei, vyriausiajai slaugytojai Natalijai Veikšei.
Apie visaginiečius ir Visaginą
Irina ir Olegas:
Miesto perlas – tai žmonės, kurie čia gyvena. Ir tai tiesa. Daugelis turi tokius įdomius pomėgius, čia galima tobulėti bet kokiame amžiuje. Daug būrelių, svarbiausia netingėti.
Olegas lanko muzikos mokyklą, groja fleita, mokosi pas Tomą Kohanką. Dar domisi kovos menais. Irina lanko baseiną. Šios šeimos poros interesai labai įvairūs.
Irina ir Olegas labai mėgsta klasikinę muziką, teatrus, vyksta į koncertus ir spektaklius į Daugpilį ir Vilnių.
Tačiau tuo pat metu pastebi aukštą kultūrinių renginių lygį Visagine.
„Tie renginiai, kuriuos Visaginas rengia „Draugystėje", mūsų nuomone, patys geriausi. Savivaldybės darbuotojų, kurie užsiima šiais klausimais, labai geras skonis, nes mes turime galimybę klausytis nuostabios muzikos. Dabar nevardinsiu, bet buvo 4 ar 5 koncertai per šiuos trejus metus, kurių mes tiesiog negalime pamiršti. Tai ir etninė muzika iš Afrikos, ir „Flamenko" koncertas, ir džiazas buvo tokio aukšto lygio, kokio negirdėjome. Čia rodo filmus, kurie Kanų festivaliuose užima vienas iš pirmųjų vietų. Kažkada pasakiau Olegui: koncertai, kurie čia vyksta, net įdomesni nei kituose miestuose."
Olegas ir Irina labai mėgsta Visagino ir jo apylinkių gamtą, pasivaikščiojimus miške. Čia jie turi nemažai draugų – lietuvių šeimų ir tautiečių iš Ukrainos, kuriems taip pat labai patinka gyventi Visagine.
„Kur mes bebūtume išvykę, bet grįždami iš užsienio ar iš kitų Lietuvos miestų, kai sėdame į dyzelinį traukinį Vilniuje, visada sakome: viskas, važiuojame namo, į Visaginą."
Irina ir Olegas turi laikiną leidimą gyventi. Irina išlaikė egzaminą antrai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijai, Olegas – pirmai. Abu jie praėjusią vasarą išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos žinių egzaminą. Apie nuolatinį leidimą gyventi kol kas nekalbama: „Nežiūrėsime toli į priekį".
Rūpestis dėl Ukrainos ir artimųjų
Irinos, Olego ir jų dukterų šeimos gyvenimas dabar visai gerai klostosi. Tačiau rytas prasideda nuo naujienų apie Ukrainą peržiūros. Ten liko jų tėvai, broliai (vienas iš jų kariauja nuo karo pradžios), seserys, tetos.
Kai kurie negali išvykti dėl garbingo amžiaus, kiti – todėl, kad reikia prižiūrėti pagyvenusius.
Olegas ir Irina nuolat palaiko ryšį su artimaisiais ir brangiais žmonėmis.
— Kaip žiūri į tai, kad jūs čia, tie giminaičiai, kurie ten liko?
— Jie mus labai myli, todėl nori, kad mes būtume saugūs.
Kalbėjosi Inna Negoda
Medžiaga parengta LIMENet projekto, bendrai finansuojamo Europos Sąjungos, rėmuose. Medžiaga atspindi autoriaus požiūrį. Už straipsnio „Karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vienos šeimos istorija" turinį atsako Visagino nepriklausomas savaitraštis „VIS-INFO".
Dantų protezavimas be didelių išlaidų: kaip pasinaudoti TLK kompensacija
Gydytojas odontologas Ignas Mališauskas
Dantys – tai ne tik šypsena. Jie lemia, kaip valgome, kaip jaučiamės, kaip bendraujame. Žmonės, turintys gražią, tvarkingą šypseną, dažniau šypsosi, atrodo patrauklesni, labiau pasitiki savimi. Tuo tarpu netekus dantų ar turint prastos būklės burnos sveikatą, keičiasi ne tik išvaizda, bet ir gyvenimo kokybė. Trūkstant dantų, kalba tampa neaiški, atsiranda šveplavimas, žmogus ima vengti bendravimo. Prastėja kramtymas, maistas blogiau susmulkinamas, todėl organizmas sunkiau pasisavina reikalingas medžiagas. Nukenčia virškinimas, prastėja bendra savijauta.
Visgi daugelis vyresnio amžiaus žmonių delsia kreiptis į odontologus. Vieni bijo gydymo, kiti – didelių išlaidų. Tačiau šiuolaikinė odontologija leidžia dantis atkurti komfortiškiau, o pensinio amžiaus sulaukę žmonės Lietuvoje gali pasinaudoti ir valstybės parama – TLK kompensacija dantų protezavimui. Apie šias galimybes pasakoja Visagino šeimos klinikos „Meliva" gydytojas odontologas Ignas Mališauskas.
Kodėl žmonės vis dar atidėlioja dantų atkūrimą?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus žmonės neskuba atkurti prarastų dantų, – finansai. Daugelis mano, kad dantų protezavimas neišvengiamai kainuos brangiai, o reikiamos sumos tiesiog neturi.
„Neretai žmonės mano, kad dantų atkūrimas – ne jiems, nes tai per brangu. Tačiau realybė dažnai visai kitokia", – sako I. Mališauskas.
Pasak jo, beveik kiekvienas pensinio amžiaus senjoras turi teisę į teritorinių ligonių kasų kompensaciją dantų protezavimui. Vis dėlto daugelis apie tai žino per mažai arba remiasi klaidingais įsitikinimais.
TLK kompensacija: paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja
Pasak gydytojo, vis dar gajus mitas, kad norint gauti kompensaciją reikia laukti ilgose eilėse. Neretai manoma, kad atlikus protezavimą, susimokėti reikės patiems, o ligonių kasos pinigus grąžins tik po kelerių metų.
„Tačiau šiandien viskas vyksta daug paprasčiau. Kompensacijos patvirtinimas užtrunka vos kelias minutes. Protezavimą galime pradėti iš karto, o jį pabaigus, ligonių kasos pinigus perveda tiesiogiai klinikai", – aiškina I. Mališauskas.
Svarbu žinoti, kad protezavimo paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, galima gauti ne tik toje įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Paslaugos teikiamos ir kitose viešosiose ar privačiose gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su teritorine ligonių kasa.
Visagino šeimos klinika „Meliva" yra sudariusi tokią sutartį. Tai reiškia, kad TLK kompensuojamas dantų protezavimas čia gali būti suteiktas senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, taip pat tiems, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinių ligų ir vaikams iki 18 metų.
Kaip viskas vyksta?
Atvykusį kliniką, gydytojas odontologas įvertina dantų būklę ir protezavimo poreikį. Duomenys suvedami į elektroninę sistemą, kur iš karto patikrinama, ar pacientas turi teisę į kompensaciją.
„Pacientas iš karto sužino, ar jam priklauso kompensacija. Jei atsakymas teigiamas, galime nedelsiant pradėti pasiruošimą dantų atkūrimui", – sako I. Mališauskas.
Šiuo metu TLK kompensuojama suma siekia iki 670,39 Eur. Tam tikrais sudėtingesniais atvejais, kai dėl ilgalaikio dantų netekimo yra stipriai sunykęs apatinio žandikaulio kaulas, gydytojų konsiliumo sprendimu kompensacija gali siekti net iki 2062,70 Eur.
Kokius protezavimo būdus renkasi pacientai?
Gydytojas odontologas pabrėžia, kad jo pareiga – papasakoti apie galimus dantų atkūrimo sprendimus. Galutinį variantą pacientas pasirenka pats, atsižvelgdamas į savo poreikius ir galimybes.
Vienas optimaliausių dantų atkūrimo būdų kainos ir trukmės prasme – išimama dantų plokštelė. Ji burnoje laikosi vakuumo principu ir dalinai atkuria kramtymo funkciją. Išimamų protezų privalumas – nedidelė kaina. Daugeliu atvejų TLK kompensacijos visiškai pakanka.
Norintiems daugiau stabilumo, galima išimama plokštelė, fiksuojama ant 2 implantų. Toks protezas nejuda kramtant, užtikrina geresnę kramtymo funkciją. Jį galima išsiimti valymui, o prireikus – pakeisti, paliekant tuos pačius implantus.
Vienas efektyviausių sprendimų – ant 4 ar daugiau implantų fiksuojami neišimami protezai. Jie pilnai atkuria kramtymo funkciją, atrodo natūraliai ir suteikia maksimalų komfortą.
„Dažniausiai didžiausią diskomfortą žmonėms sukelia apatinio žandikaulio išimamos plokštelės, todėl neretai implantais atkuriamas būtent apatinis žandikaulis", – pastebi gydytojas.
Sprendimas visada individualus
Pasak I. Mališausko, universalaus sprendimo nėra, nes kiekvieno paciento situacija skirtinga.
„Įvertiname dantų ir kaulo būklę, žmogaus lūkesčius, finansines galimybes. Tik tada galime parinkti jam tinkamiausią variantą. Svarbiausia – nedelsti. Atkurti dantys gerina ne tik sveikatą, bet ir grąžina gyvenimo džiaugsmą", – sako jis.
Artėjant pensiniam amžiui nemažai žmonių svarsto atsiimti II pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas. Gydytojas mano, kad jos galėtų būti puikia investicija į savo sveikatą.
„Kokybiški dantų protezai atkuria ne tik kramtymo funkciją. Jie suteikia pasitikėjimą savimi, gerina emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Tai investicija, kurios naudą jausite kasdien", – pabrėžia gydytojas odontologas Ignas Mališauskas.
Ketvirtadieniais – nemokamos konsultacijos
Iki kovo 31 d. Visagino šeimos klinikoje „Meliva" kiekvieną ketvirtadienį nuo 15 iki 16 val. organizuojamos atvirų durų valandos, kurių metu teikiamos nemokamos konsultacijos dėl dantų protezavimo.
Registracija iš anksto telefonu: +370 386 47 525.
Sedulinos al. 14-1, Visaginas.
Kviečiame į spektaklį
Kovo 5 d., 18.00 val. Visagino kultūros centras, Draugystės salė.
Bilietų kaina 12 Eur, senjorams ir moksleiviams 8 Eur.
Bilietai parduodami Bilietai.lt ir VKC „Draugystė" kasoje.
JELENA DUDIČ (Ukraina)
„Apie Romeo ir Džuljetą... tik vadinosi Margarita ir Abulfaz"
Monospektaklis pagal Svetlanos Aleksijevič romaną „Second-hand laikas" (rusų kalba).
Permąstydama ir tarsi rožančiaus karoliukus dėliodama kiekvieną savo gyvenimo minutę, spektaklio herojė Margarita vėl ir vėl išgyvena košmariškas ir sykiu begalinės laimės sklidinas dienas, praleistas 1990 metais Baku mieste. Autentiški prisiminimai, neužgoždami dokumentiško realizmo, suteikia pasakojimui lyriškumo gelmę.
Susituokia du jauni žmonės, Margarita ir Abulfazas. Margarita laukiasi kūdikio. Ateitis jiems atrodo prasminga tik tuomet, jei jie bus kartu. Tačiau, kaip Romeo ir Džuljetai, jų meilei iškyla pavojus – vien todėl, kad jie gyvena būtent tokioje šalyje ir tokiu laiku...
Už šį spektaklį 2016 m. Jelena Dudič gavo 1-ąją premiją X Tarptautiniame monodramos festivalyje „Thespis" (Kilis, Vokietija).
Jelena Dudič (Alena Dudzich) – viena iš žymiausių monospektaklių kūrėjų. 1984 m. baigė aktorinį fakultetą Kijevo Karpenko-Karogo vardo teatro institutą. Iki 2017 m. dirbo Mogiliovo dramos teatre, kuriame sukūrė virš 50 vaidmenų. Už kūrybinę ir kultūrinę veiklą apdovanota Francisko Skorinos ordinu. Dirba Kijevo teatruose, daug filmuojasi.
Visagino TECH projektas stiprina tarptautiškumą ir ugdymo kokybę
Šiuolaikinėje švietimo aplinkoje vis didesnę reikšmę įgauna inovatyvūs mokymo metodai, skaitmeninių kompetencijų stiprinimas, įtraukusis ugdymas bei tarptautiškumo plėtra. Regionų mokykloms ypač svarbu užtikrinti kokybiškas, kiekvieno mokinio poreikius atliepiančias mokymosi paslaugas.
Šiuos siekius įgyvendino Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centras, vykdydamas Erasmus+ programos projektą Nr. 2024-1-LT01-KA122-SCH-000228424 „Inovatyvus, įtraukus ir skaitmeninėmis kompetencijomis grįstas ugdymas – iššūkis ar galimybė mokymosi procese?".
Veiklose dalyvavo 9 mokytojai ir administracijos darbuotojai bei 21 mokinys. Savo įgūdžius ir kompetecijas jie kėlė mobilumuose Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Italijoje, susipažino su inovatyviais mokymo metodais, įtraukiojo ugdymo praktikomis, dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo ir darbo stebėjimo veiklose.
Projektas sustiprino tarptautines partnerystes, paskatino naujų metodų taikymą ugdymo procese bei daugiakalbės aplinkos kūrimą. Didelis dėmesys skirtas įtraukiajam ugdymui – buvo gilinamasi į įvairių poreikių mokinių įtraukimą, edukacinės aplinkos pritaikymą, bendruomenės įsitraukimą. Taip pat stiprintos skaitmeninės kompetencijos ir STEAM ugdymas – dalyvauta tarptautiniuose technologinių įgūdžių projektuose, analizuotos gerosios praktikos, sudarant prielaidas inovatyviam ugdymui.
Įgyvendintų mobilumų geroji praktika bus naudinga įgyvendinant Centro Tarptautiškumo strategiją. Šis švietimo projektas yra dar viena galimybė stiprinti visos Europos švietimo integraciją, pasitelkiant Erasmus+ galimybes.
SKELBIMAS
Kovo 12 d. 17.00 „Visagino Kultūros Centras", (1 mok.) Vilties g. 5 salėje vyks ataskaitinis sodininkų bendrijos „Pavasaris" susirinkimas.
DARBOTVARKĖ:
- Valdybos 2025 m. ataskaita.
- Ataskaitos tvirtinimas.
- Finansinė ataskaita už 2025 m.
- Finansinės ataskaitos patvirtinimas.
- 2026 m. sąmatos tvirtinimas.
- Kiti klausimai.
Jei susirinkimas neįvyks dėl kvorumo nebuvimo, pakartotinis susirinkimas, kuriam galioja pirmojo susirinkimo darbotvarkė, vyks kovo 26 d. 17.00.
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad balsavimo teisę, nustomą pagal turimą pareiškimą dėl įstojimo, turi tik SODININKŲ BENDRIJOS NARIAI.
Pagarbiai, Valdyba
Pamaldų tvarkaraštis nuo kovo 2 iki 8 d. Įvedimo-Pantelejmono šventykloje
Antroji Didžiojo pasninko savaitė
Pirmadienis, kovo 2 d.
- 17.00 Priėmimas asmeniniais klausimais.
- 17.00 Priėmimas bendrais klausimais.
Antradienis, kovo 3 d.
- 16.30 BENDRAS SOBORAVIMAS.
Trečiadienis, kovo 4 d.
- 8.30 Valandos. Vakarinė. Pirmiau pašventintų Dovanų liturgija.
- 17.00 Akafistas „Visų Karalienei".
- 18.30 Bibliniai ir šventųjų tėvų skaitymai. Evangelija pagal Matą 16,1. Karalių knyga, 16,1 (Vaizdo transliacija tiesioginiame „Facebook" eteryje).
Penktadienis, kovo 6 d.
- 8.30 Valandos. Vakarinė. Pirmiau pašventintų Dovanų liturgija.
Šeštadienis, kovo 7 d.
- 9.00 Liturgija. Kankiniai Eugenijoje (Ponte/Šimanovskio koplyčioje).
- 16.30 Sekmadienio visanaktinė.
Antrasis Didžiojo pasninko sekmadienis.
Sekmadienis, kovo 8 d.
- 9.30 Šv. Bazilijaus Didžiojo liturgija. Šv. Grigalijaus Palamo. Palaimintosios Matronos.
Visagino stačiatikių šv. Pantelejmono parapija
a/s Nr. LT727300010002619409, Swedbank, AB.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie remia mūsų šventyklą!
+370 622 97787 (nuo 10.00 iki 17.00), WhatsApp, Telegram;
visaginas.hram.rabota@gmail.com
Pamaldų tvarkaraštis nuo kovo 2 iki 8 d. Jono Krikštytojo gimimo šventykloje
Trečiadienis, kovo 4 d.
- 8.00 Valandos, Atvaizdavimo giesmės, Pirmiau pašventintų Dovanų liturgija. Apaštalai iš 70-ies Archipas ir Filemonas bei kankinė lygiaapostalinė Apfija.
Penktadienis, kovo 6 d.
- 8.00 Valandos, Atvaizdavimo giesmės, Pirmiau pašventintų Dovanų liturgija. Šv. Timotiejus Simboluose; Šv. Eustafijus, Antiochijos arkivyskupas.
- 17.00 BENDRAS SOBORAVIMAS.
Šeštadienis, kovo 7 d.
- 8.30 Šeštadieninė pusianaktinė. Dieviškoji liturgija. Kankinių, esančių Eugenijoje, relikvijų atradimas. Kankiniai Maurikijus ir 70 karių: Fotinas, Teodoras, Filipas ir kiti.
- Po liturgijos – gedulinės pamaldos.
- 16.30 Sekmadienio visanaktinis budėjimas.
Sekmadienis, kovo 8 d.
- 8.30 Sekmadieninė pusianaktinė. Dieviškoji liturgija. Antrasis Didžiojo pasninko sekmadienis. Šv. Grigalijus Palamas, Tesalonikos arkivyskupas.
Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo parapija
a/s Nr. LT677300010002619111.
Mokėjimo paskirtis: Auka
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie šiuo nelengvu metu randa galimybę padėti mūsų šventyklai!
UAB „Visagino odontologijos klinika"
GYDYTOJAI ODONTOLOGAI:
- Igor NAGUJ – dantų gydymas, dantų rovimas, protezavimas, implantavimas;
- Diana RAKITOVA – dantų gydymas, dantų rovimas, vaikų gydymas;
- Borys LEVANDOVSKIY – dantų protezavimas (TLK);
- Svetlana RAKITOVA – burnos higienistė.
Registracija +370-699-16888.
Taikos pr. 72V-1, Visaginas.
Skelbimai ir paslaugos
- Vaizdo stebėjimo sistemos namams, parduotuvėms ir biurams, gatvėms, sodyboms ir garažams. +370-636-77774.
- Krovinių pervežimas ir krovėjai po Visaginą ir visą Lietuvą. Įnešame ir išnešame stambiagabaritinius daiktus, išvežame statybines atliekas, senus baldus, įvairų buitinį metalo laužą ir t.t. +370-628-14441, +370-625-45777.
- Baldų, buitinės technikos, statybinių medžiagų, daiktų ir t.t. pervežimas. Senų baldų, statybinių atliekų išvežimas. Šiukšlių išvežimas iš butų, sodybų, garažų ir rūsių. Krovinių iki 6 m ilgio pervežimas, keliamoji galia iki 2,5 t.
- JONAS VEŽA: Santariškės, kurortai, oro uostai. Lydi, viskas įskaičiuota. +370-682-61078, +370-386-72000.
- Ligoninėje, Taikos 15A, veikia valgykla: skanūs pietūs, patiekalų įvairovė, cepelinai, šviežia kepiniai. Darbo laikas: nuo 10.00 iki 14.00. +370-687-25832.
- Meistras valandai. Santechnika, elektrika, smulkus remontas, buitinės technikos prijungimas, baldų surinkimas. +370-659-51016.
- Butų remontas. Santechniniai darbai. Visi apdailos darbai: senų grindų keitimas, plytelių darbai, tinkavimas, glaistimas, dažymas. +370-669-10510.
- Kompiuterių meistras Sergejus. Nebrangiai, greitai, operatyviai! Garantija atliktiems darbams. Atvykimas į namus. +370-601-86078.
- Išardau, surenkau baldus (išskyrus virtuvės). +370-650-75007.
- Kilimų valymas, drabužių cheminis valymas, skalbimas Visagine, Taikos pr. 10, šalia užuolaidų salono „Dena". Dirbame darbo dienomis nuo 10.00 iki 17.00 val. +370-686-98565.
- Perkame aukščiausia kaina Lietuvoje miškus (brandžius, jaunus, malkinius, nukirstus), žemę, sodybas. +370-676-41155.
- Perkame visų markių ir bet kokios būklės automobilius ir motociklus. Atsiskaitymas ir įforminimas – vietoje. +370-604-55326.
- Perkame automobilius bet kokios būklės. +370-625-29544.
- Parduodu: malkas, vantas (beržines ir ąžuolines). +370-682-61078. Naują kompresorių Einhell ant ratų 50 l, 10 atm, su garantija. Trijų durų spintą su veidrodžiu, ketaus krosnies plokštę 400x700 mm. Dvi vienvietės lovos. Veidrodis rėmelyje. Šaldytuvas SAMSUNG. 5 vnt. kėdžių. Ištraukiamas stalas. Daiktai geros būklės. +370-625-38134.
- Nuoma: išnuomosiu kirpėjo vietą salone (1 mkr.). +370-647-60122.
- Gyvūnų prieglauda „Gyvūnų šansas" – padovanokite 1,2% mūsų prieglaudai! Skambinkite nuo 8.00 telefonais: +370-5260-5060 (mokesčių inspekcija); +370-676-15359 (padėsime užpildyti internete). VšĮ „Gyvūnų šansas", kodas: 304330571, a/s: LT734010051003749684.
Leidėjas: UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas", LT-31230 Visaginas, Jaunystės 21. Vyriausioji redaktorė Inna Negoda. Tel.: +370-633-81303. Atspausdinta spaustuvėje Polska Press Sp.z.o.o. Ul. Domaniewska 45, 02-672 Warszawa. Tiražas 11 000 egz. ISSN 2669-0411.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.