VIS-INFO Leidimas №27/072, 2020 m. liepos 3 d.
Visagine nuskambėjo baigiamasis bendro Latvijos–Lietuvos projekto akordas
Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė: „Tikimės, kad bendradarbiavimas su partneriais vyks ir toliau, bus ieškoma galimybių įgyvendinti naujus projektus".
Visagino savivaldybės administracija bendradarbiaudama su partneriais iš Latvijos (Latgalės planavimo regionu ir Latgalės regiono plėtros agentūra) bei Ignalinos kultūros ir sporto centru šių metų birželio 30 d. baigė įgyvendinti projektą „Sportas kaip socialinio bendravimo forma su rizikos grupės paaugliais" (Nr. LLI-402 risk-free). Projektas tęsėsi kiek ilgiau nei dvejus metus.
Latgalės planavimo regiono vadovė Iveta Tabunė teigia, kad projekto idėja kilojau seniai. Latvijos mokyklose atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie jaunuoliai priklausomi nuo kompiuterio, o kiti, deja, ir nuo narkotikų. Suprasta, kad abiejose šalyse problemos tos pačios, ir imta svarstyti, ką pasiūlyti jaunimui, siekiant grąžinti jį į normalų gyvenimą.
Projekto dalyviai ir veiklos
Projekto pradžioje 2018 metų gruodį Latvijoje buvo pradėtas 3 dalių mokymų ciklas (2 dalys vyko Latvijoje Daugpilyje ir Kraslavojė, trečia Lietuvoje Visagine), kuriame dalyvavo abiejų šalių sporto treneriai, jaunimo reikalų koordinatoriai, vaikų dienos centrų darbuotojai.
Praėjusių metų birželio 1 d. Visagino paplūdimio zonoje Vaikų gynimo dienos proga buvo organizuotas sporto renginys „Atviros paplūdimio sporto žaidynės". Renginyje dalyvavo 50 vaikų bei paauglių iš Latvijos ir 50 iš Lietuvos. O liepos 6 d. Daugpilyje įvyko sporto renginys „Gheto games". Visagino savivaldybės komandos dalyvavo gatvės futbolo ir krepšinio rungtyse.
Taip pat projekto metu organizuoti užsiėmimai, vedami sporte aukštų rezultatų pasiekusių asmenų. Bokso treniruotėms vadovavo Denisas Naidionovas, 2017 metais Lietuvos bokso federacijos pripažintas vienu geriausių trenerių. Irklavimo treniruotėse projekto dalyviai jėgas išbandė drauge su kanojininku, daugkartiniu pasaulio čempionu ir olimpinės rinktinės nariu Raimundu Labucku bei kanojininku Evgenijumi Šuklinu.
Projekto rezultatai
Šių metų birželio 26 d. Visagine įvyko baigiamasis projekto renginys, kurio metu įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui organizuotos futbolo, krepšinio, tinklinio ir rankų lenkimo varžybos.
Projekte dalyvavo apie 2000 Latvijos ir Lietuvos paauglių bei jaunimo. Projekto biudžetas 750 973,98 Eur. Iš jų — bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas — 638 327,88 Eur. Bendra projekto vertė, tenkanti Visagino savivaldybei, 116 450,00 Eur.
Kas turime – ne saugojame, poteriavę – snaudžiame
Pirmasis darželis: kakim jis buvo ir kas su juo tapo
Pirmasis darželis buvo susiduotas eksploatacijai 1978 metais. Šis objektas buvo labai lauktas ir į jį buvo investuota ne tik statybininkų sielą, bet ir visas sovietinis mastas.
Visaginkė Oksana Ivkova – viena iš aktyviausių pirmojo darželio pastato išsaugojimo šalininkų – surinko nemažai dokumentinių faktų, apie kuriuos nežinojo arba pamiršo net senoliai.
Profesoriaus Jono Minkjavičiaus, kuris įtraukė mūsų pirmojo darželio pastatą į savo albumą „Naujoji Lietuvos architektūra", nuomone, tai buvo unikali statyba. Jis sakė: „Aš niekada nematau tokio darželio pastato. Jis tarsi iškirptas žirklėmis, jo pirmojo aukšto kontūras nesutampa su antro aukšto kontūru."
Pirmame darželyje buvo žieminis sodas su dainuojančiais paukščiais, fontanu, mažu baseine su plaukiojančiais žuvimis, dienos šviesa, liejusia per stiklines plafones ant stogo. Visose grupėse buvo kloti parketas, o šokių salėje jis buvo rinktinis, su įvairių spalvų dėliais iš brangių medžio rūšių, įskaitant sibirskę arcedą.
Projektas „Iš šlamštų į šiką"
2018 metų birželį Taryba priėmė sprendimą dalyvauti Europos projekte „Transforming Abandoned Spaces into Well-Kept Ones" (Transforming from Slums to Chic). Kaip „šlamštai" buvo pasirinkta pirmojo darželio teritorija.
Projektuotojai pateikė du pirmojo darželio teritorijos naudojimo variantus. Pirmasis – žalia zona ir automobilių stovėjimo vietos. Antrasis – aktyvaus laisvalaikio erdvės kūrimas – modernus pastatas, kuriame galėtų tilpti biblioteka, muziejus ir galbūt IAES informacinis centras.
2019 metų liepos mėnesį administracijos direktorius Virgilijus Bukauskas vienareikšmiškai pasisakė už darželio pastato nugriovimą ir jo vietoje naujo komplekso su minėtais objektais pastatymą.
Visuomenės pozicija: „Pirmojo darželio pastatą REIKIA išsaugoti"
Žinia apie galimą pirmojo darželio griovimą sukėlė baisias diskusijas visuomenėje. Iniciatyvinė gyventojų grupė surinko 100 parašų po kreipimusi į Kultūrinio paveldo departamentą.
Oksana Ivkova, pagrindinė kreipimosi į Kultūrinio paveldo departamentą inicijatorė, sako:
„Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį specialistų į pastatą Vilties g. 3. Šio pastato aprašymas jau įtrauktas į eilę leidinių, įskaitant architektūros. Turime laiškus nuo specialistų, patvirtinančių, kad šis pastatas yra unikalus. Jo projektas buvo sukurtas tik mūsų miestui (darželis Nr. 1 ir darželis Nr. 3) ir niekur kitur jis nebuvo įgyvendintas."
Procedūros trikdžiai
Visus 9 mėnesius, kol Kultūrinio paveldo centras rinko dokumentus, ant pastato Vilties g. 3 buvo uždėtas veto – jame nieko negalėjo daryti, jo negalėjo griauti. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad Kultūrinio paveldo centre gauta 200 parašų iš Visagino, kuriuose pasirašiusieji išreiškė nuomonę, kad pastatas Vilties g. 3 negali būti kultūrinio paveldo objektas.
Oksana pabrėžia, kad procedūra nebaigta. „Aiškų atsakymą į klausimą, ar pastatas Vilties g. 3 yra kultūrinio paveldo objektas, ar ne, gali duoti tik Kultūrinio paveldo taryba," – sako O. Ivkova.
Kas galėtų būti Vilties g. 3 pastate?
Olga Mazneva ir Irina Morozova iš asociacijos „Ryšių Bankas" pasiūlė inovatyvaus klasterio sukūrimą pirmojo darželio pastate. Šis klasteris turėtų būti multifunkciniu centru, kuriame visaginiečiai galėtų bendradarbiauti, vesti dirbtuveles ir vykdyti daug kitos veiklos.
Tačiau meras Eralandas Galaguž šias viltis išsklaidė. Jis atsakė, kad „Ministerija kultūrai pateikė atsakymą, jog pastatas Vilties g. 3 nėra kultūrinio paveldo objektas. Kiek prisimenu, buvo ankstesnės Tarybos sprendimas paruošti projektą ir gauti lėšas griovimui ir šio objekto sutvarkymu. Pastato rekonstrukcija būtų labai brangi. Inovatyvus klasteris bus kitoje vietoje."
Savivaldaus gyvenimo namas seniems žmonėms pastatytas
Visagino savivaldybės administracija baigė statyti Savivaldaus gyvenimo namą (SGN) seniems žmonėms. Nors iš esmės projektas dar nėra baigtas – reikalingas laikas baldams, buitinei technikai ir kitai įrangai įsigyti. Dėl šios priežasties SGN galutinio perdavimo į eksploataciją terminas pratęstas iki 2020 metų pabaigos.
Jau dabar seni žmonės domisi, kas gali gyventi šiame Savivaldaus gyvenimo name. Pagrindinis gyvenimo SGN kriterijus – gebėjimas savarankiškai save aptarnauti.
„Savivaldaus gyvenimo name bus socialinis darbuotojas, kuris padės nueiti į parduotuvę, tačiau maistą ruošti, skalbti ir atlikti kitus namų darbus gyventojai turės patys," – sako socialinės pagalbos skyriaus vedėja Iolita Žabulytė.
SGN statybai buvo skirta 1 mln. eurų, iš jų 600 tūkst. – Europos lėšos, o 400 tūkst. eurų – Visagino savivaldybės biudžeto pinigai.
Erkės pavojingumas
Erkinis encefalitas
Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukelta erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangelius ar periferinius nervus.
Inkubacinis periodas: nuo 2 iki 28–30 dienų, vidutiniškai – 7–14 dienų.
Ligos eiga: būna dvibangiška. Pirmoji faza prasideda staiga ir trunka apie 1–8 dienas. Požymiai yra nespecifiniai: nuovargis, bendras silpnumas, staigus karščiavimas, galvos, kaulų, sąnarių, raumenų skausmai, šaltis, pykinimas, viduriavimas.
Antrosios fazės forma:
- Meningitinė forma – kai nustatomi tik smegenų dangalų pažeidimo požymiai
- Meningoencefalitinė forma – kai šalia dangalų pažeidimo simptomų nustatomi ir smegenų parenchimos pažeidimo požymiai
- Meningoencefalomielitinė/radikulioneuritinė forma – kai kartu su dangalų ir parenchimos pažeidimo požymiais nustatomi nugaros smegenų ir/ar šaknelių bei nugaros nervų pažeidimo simptomai
Gydymas: tik simptominis. Ligos pasekmės labai skaudžios. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4%.
Laimo liga
Laimo liga – tai infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Borrelia burgdorferi, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas.
Inkubacinis periodas: paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.
Simptomai: Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1–4 savaitėms po įsisiurbimo.
Eritema susiformuoja 80–90% atvejų. Ligoniui kartu su eritema gali pasireikšti ir neryškūs bendro pobūdžio negalavimas: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai.
Gydymas: antibiotikais ir simptominis gydymas. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti ne vieną kartą.
Profilaktika
- Būnant gamtoje dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius
- Pastebėjus prisisiurbusią erkę, skubiai, bet atsargiai, judintį abi puses, ištraukti (pincetu ar kt.)
- Būnant gamtoje naudokite erkės atbaidančius repelentus
- Pabuvus gamtoje, kruopščiai apžiūrėti kūną
- Grįžus namo, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu
- Jei dviejų savaičių bėgyje po erkės įsisiurbimo atsirado panašūs į gripą simptomai, būtina kreiptis į gydytoją
- Vartokite tik pasterizuotą arba virtą karvių ir ožkų pieną
Vakcinacija nuo erkinio encefalito
Efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.
Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas.
Atostogos prie Baltijos jūros po koronaviruso
Nuo birželio 20 iki 24 d. apie 170 Nepriklausomo profesinės sąjungos IAES narių buvo Latvijos Baltijos jūros pakrantėje Ventspilyje. Po koronaviruso atostogos Ventspilyje buvo ypač lauktos.
„Vasarą mes tradiciškai organizuojame atostogų dvi kartus – birželyje, Jonines, kurias Latvijoje žymi Ligo, ir rugpjūčio pabaigoje. Šį kartą žmonės pradėjo domėtis tradicine kelione į Ventspilį dar nuo karantino pradžios, kai nieko nebuvo žinoma apie situaciją," – pasakoja Nepriklausomo profesinės sąjungos IAES pirmininko pavaduotoja Ilona Nekrošienė.
Atostogų organizavimas
Kempinge mūsų atostogautojai, jų žodžiais, „jautėsi kaip karaliai" – žmonių buvo mažai, kempingo stovėjimo vieta buvo beveik tuščia – neatvyko skandinavai ir vokiečiai.
Ekskursijų šį kartą neorganizavo dėl koronaviruso – visi tiesiog mėgavosi saule ir jūra. Oro temperatūra pasiekė +32 laipsnius, o vanduo buvo šaltas – 12 laipsnių. Tačiau drąsiausi nardė į Baltijos jūrą.
Laisvalaikio organizavimas
Tradiciniu atostogų metu renginiai buvo tradiciniai: virvės traukimas, rąsto pjovimas, įvairios estafetės, tačiau jie buvo tokie žaidybingi, kad kovos intensyvumas galėjo konkuruoti su karšta saule. Kiekvienas norėjo gauti gražią profesinės sąjungos medalį.
„Estafetes vedėme laikydamiesi taisyklių: kiekvienoje komandoje – viena šeima. Bet viskas buvo labai linksma ir šmaikštus," – prisimena Ilona.
Mokymą apie didžiulių muilo burbulų pūtimą, kaip visada, vedė Linas Nekrošas – Ilonos ir Jono Nekrošų sūnus. Dukra Eva – taip pat nepamainama mamos padėjėja visais organizaciniais reikalais, o vyras Jonas – nuolatinis sportinių varžybų organizatorius.
Atostogos pavyko
Reikia pasakyti, kad jos visada pavyksta – net ir lietingą orą, kuris buvusiaisiais metais dažnai būdavo Jonines ir mūsų Jonines. Tačiau šiais metais atostogos Ventspilyje praėjo ypač įkvėptinai, ką skatino ne tik geras oras: žmonės buvo ilgai sėdėję karantine, ir ilgai laukta judėjimo laisvė, dar ir į kitą šalį, dar ir prie jūros, tapo nuostabia vasaros pradžios dovana.
Auguste autobusai su Nepriklausomo profesinės sąjungos IAES nariais ir jų artimaisiais vėl išvyks į Ventspilį.
Autobusų reisų į IAES atnaujinimo perspektyvos
Nepriklausomo profesinės sąjungos IAES pirmininko pavaduotoja Ilona Nekrošienė informavo, kad netrukus turėtų įvykti bendras susitikimas su IAES generalinio direktoriaus A. Kamenasu, transporto įmone, meru E. Galaguzu ir profesinės sąjungos atstovu – dėl autobusų reisų į IAES atnaujinimo.
Prisiminkime, kad autobusų reisai į atominę elektrinę, kurie buvo vykdomi pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB "Megatūras", prasidėjus karantinui buvo sustabdyti ir iki šiol neobnovleni.
„Mano nuomone ir remiantis darbo inspekcijos laišku, kolektyvinio sutarties normos pažeistos, ir yra visos pagrindos inicijuoti kolektyvų ginčą. Tačiau nepaisant to, manau, kad šiuo atveju neturėtume gaišti laiko įrodinėdami kaltę, reikia spręsti transportavimo klausimą iš esmės," – sako I. Nekrošienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad IAES administracija kreipėsi į IAES profesines sąjungas su pasiūlymu, kad transportavimą organizuotų pačios profesinės sąjungos.
„Tačiau tai nėra mūsų funkcija ir būtų neatsargiai iš mūsų pusės prisiimti tokias pareigas. Mūsų uždavinys – pirmiausia ginti darbininkų interesus darbo santykiuose. Tačiau profesinės sąjungos negali likti šalyje, nes kenčia žmonės. Todėl profesinės sąjungos kreipėsi į visas suinteresuotas šalis su prašymu sėsti prie derybų stalo," – pabrėžė IAES Nepriklausomo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja.
Profesionės sąjungos dar karantino metu ragino įmonės vadovybę atnaujinti sutartį su UAB "Megatūras", kuri buvo nutraukta dėl poreikio išduoti papildomus autobusus karantino metu, tačiau šią sąlygą vežėjas negalėjo įvykdyti be finansinės paramos.
"Niekas neprisiėmė finansinės atsakomybės, todėl žmonės liko be autobusų reisų ir priversti patys nuvažiuoti į darbą, tai yra, iš esmės klausimas paleistas į savitaką," – sakė I. Nekrošienė.
Ši problema paaštrės artėjant žiemos sezonui, kai baigsis atostogos, žmonės grįš iš nuotolinių darbų į įprastą režimą. Be to, nemažai darbuotojų naudoja asmeninį automobilį darbui tik pavasario-rudens laikotarpiu.
Transportavimas – tai ir saugumo klausimas. Blokuose dar yra kuro, todėl rizika išlieka. Ir vėliau, po kuro pašalinimo (iš laikymo baseinų), vis tiek išliks reikalavimai dėl radiacinės saugumos. Tai ne mažesnė rizika.
Apie metą IAES turės gauti licenciją atominės elektrinės eksploatacijai nutraukti, ir vienas iš VATESI vertinimo kriterijų bus stotinės galimybė užtikrinti nenutrūkstamą procesą, įskaitant personalą, todėl problemą reikia spręsti.
Ilona Nekrošienė, kalbėdama apie būtinybę sėsti prie derybų stalo IAES administracijai ir transporto įmonei su Nepriklausomo profesinės sąjungos dalyvavimą, pažymėjo, kad administracijos santykiai su vežėju buvo sugadinti – dėl atsiradusio nesusipratimo koronaviruso laikotarpiu.
"Dabar reikia derėtis – atnaujinti bendradarbiavimo sutartį tarp IAES ir UAB \"Megatūras\". Tai gali būti laikina priemonė, o lygiagrečiai reikia spręsti klausimą dėl finansinės paramos transportavimo sutarčiai vyriausybės lygiu. Būtina, kad jis būtų, galiausiai, išspręstas – rimtai ir ilgam," – mano Nepriklausomo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja.
Pageidaukime derybų šalims konstruktyvaus dialogo, o svarbiausia – teigiamo autobusų reisų į IAES atnaujinimo klausimo sprendimo.