LAIKRAŠTIS PLATINAMAS NEMOKAMAI Nr. 25/382 2026 06 25
Ką svarbu žinoti apie didelių gabaritų atliekų išvežimą
Atėjus vasarai miesto gyventojai tvarkosi butus ir sodus, atlieka remonto darbus bei atnaujina baldus. Tačiau kartu kasmet iškyla netinkamo didelių gabaritų atliekų šalinimo problema. Seni baldai neretai paliekami tam neskirtose vietose, o statybinės atliekos sukraunamos komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse.
Tuo tarpu Visagino savivaldybėje galioja nustatyta atliekų tvarkymo tvarka, kurios privalo laikytis visi gyventojai.
Didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelė
Pirmiausia svarbu prisiminti, kad statybines atliekas, pavojingas atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas bei kitas panašias atliekas gyventojai privalo patys pristatyti į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo bei laikino saugojimo aikštelę, kurioje taip pat kompostuojamos žaliosios atliekos.
Aikštelė yra maždaug už 8 kilometrų nuo miesto adresu: Dvarvietės g. 1A, Skrytelių k.
Aikštelės darbo laikas:
- antradieniais—penktadieniais nuo 9.00 iki 18.00 val. (pietų pertrauka nuo 13.00 iki 14.00 val.);
- šeštadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val. (pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 val.).
Pirmadieniais ir sekmadieniais aikštelė nedirba.
Vienas gyventojas per metus gali nemokamai priduoti iki 200 kg statybinių ir kitų didelių gabaritų atliekų, įskaitant baldus, buitinę techniką ir elektronikos atliekas.
Papildomą informaciją galima gauti telefonu +370-614-83746.
Šiuo metu gyventojų patogumui savivaldybė rengia naujos atliekų priėmimo aikštelės statybos projektą miesto teritorijoje — trečiajame mikrorajone, šalia įvažiavimo į garažų masyvą ir autoservisą „Bavlas".
Kolektyvinės atliekų surinkimo aikštelės
Gyventojai gali palikti didelių gabaritų atliekas specialiose kolektyvinėse atliekų surinkimo aikštelėse, esančiose mieste, taip pat garažų ir sodininkų bendrijų teritorijose. Svarbu žinoti, kokias atliekas jose leidžiama ir draudžiama palikti.
Leidžiama palikti: dviračius, vaikų vežimėlius, vaikiškas automobilines kėdutes, kilimus, langų rėmus, duris, šildymo radiatorius, buityje naudojamas talpas, senus baldus.
Draudžiama palikti: statybines atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, pavojingas atliekas, naudotas automobilių padangas, plastikines automobilių detales, kitas atliekas, kurios nepriskiriamos didelių gabaritų buitinėms atliekoms.
Išsamus leidžiamų ir draudžiamų atliekų sąrašas skelbiamas Visagino savivaldybės interneto svetainėje www.visaginas.lt, skiltyje „Aplinkosauga".
Atliekų išvežimo grafikas
Didelių gabaritų atliekos išvežamos pagal patvirtintą grafiką. Pagal galiojančią tvarką didelių gabaritų atliekas aikštelėse leidžiama palikti ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki nustatyto išvežimo laiko.
Iš miesto teritorijoje esančių aikštelių atliekos išvežamos 8 kartus per mėnesį — antradieniais ir ketvirtadieniais.
Iš garažų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančių aikštelių atliekos išvežamos vieną kartą per mėnesį — antradieniais.
Atliekų išvežimo grafikas skelbiamas interneto svetainėje www.visaginobustas.lt, skiltyje „Informacija gyventojams".
Vaizdo stebėjimas
Beveik visose kolektyvinėse atliekų surinkimo aikštelėse įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Informacija iš kamerų perduodama Viešosios tvarkos ir rinkliavų skyriui, kurio darbuotojai kontroliuoja, kaip laikomasi atliekų tvarkymo taisyklių.
Baudos už pažeidimus
Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas, įskaitant didelių gabaritų atliekų palikimą aikštelėse neleistinu laiku arba tam neskirtose vietose, laikomas administraciniu nusižengimu.
Už pirmą pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Už pakartotinį pažeidimą bauda siekia nuo 140 iki 600 eurų.
Taisyklių laikymasis ir atsakingas gyventojų požiūris į atliekų tvarkymą ne tik padeda išvengti baudų, bet ir prisideda prie tvarkos mieste palaikymo. Tai leidžia reikšmingai sumažinti bendras atliekų tvarkymo ir aplinkos priežiūros išlaidas savivaldybėje.
Parengta įgyvendinant projektą „Sąžiningas rūšiavimas", finansuojamą Visagino savivaldybės pagal Aplinkos apsaugos švietimo programą.
Prasideda Vaikų globos savaitė: visuomenė kviečiama pažvelgti į globą be stereotipų
Birželio 22—28 dienomis visoje Lietuvoje jau septintą kartą vyks Vaikų globos savaitė. Šių metų tema — „Tobulų vaikų nebūna, bet yra tokių, kuriems reikia jūsų". Iniciatyvos tikslas — skatinti visuomenę atsisakyti stereotipų apie globojamus vaikus ir drąsiau pažvelgti į vaikų globą.
Visą savaitę šalies savivaldybėse vyks bendruomenių šventės, susitikimai, edukacijos, žygiai, kūrybinės veiklos ir kiti renginiai, kviečiantys iš arčiau pažinti globos bendruomenę. Renginius organizuoja savivaldybių globos centrai kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Vaikų globos savaitės metu taip pat startuos nacionalinė socialinė kampanija „Tobulų vaikų nebūna, bet yra tokių, kuriems reikia jūsų", kurios tikslas—mažinti visuomenėje vyraujančius stereotipus ir paskatinti daugiau žmonių svarstyti apie globą.
Vienu svarbiausių savaitės akcentų taps birželio 27 d. Šiaulių miesto centriniame parke vyksiantis šeštasis globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai". Festivalio metu bus pristatoma globos centrų veikla, vyks įvairios veiklos vaikams ir suaugusiesiems, koncertuos žinomi Lietuvos atlikėjai.
Prie iniciatyvos prisijungia ir Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras. Birželio 26 d. nuo 13.00 iki 17.00 val. organizuojamas žygis „Miško garsai ir kvapai". Norintiems dalyvauti būtina išankstinė registracija telefonu +370 657 71861.
Birželio 28 d. 12.00 val. Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už globėjus ir bendruomenę.
Šių metų Vaikų globos savaitės tema siekiama priminti, kad kiekvienam vaikui svarbiausia yra ne tobuli namai ar tobuli žmonės, o saugumas, dėmesys, supratimas ir ryšys. Specialistai pabrėžia, kad vaikų elgesys dažnai atspindi jų patirtis ir emocinius poreikius, todėl jiems ypač svarbus šalia esantis suaugęs žmogus, galintis suteikti palaikymą ir stabilumą.
Vaikų globos savaitė taip pat yra proga padėkoti globėjams, budintiems ir nuolatiniams globotojams bei visiems žmonėms, kurie savo namų duris atveria tėvų globos netekusiems vaikams. Kartu tai galimybė plačiau kalbėti apie globą bendruomenėse ir skatinti visuomenės įsitraukimą.
2026 m. gegužės mėnesio duomenimis, Lietuvoje šeimos aplinkoje auga 4633 tėvų globos netekę vaikai, o globos institucijose gyvena 938 vaikai. Šalyje šiuo metu yra 255 budintys globotojai, 57 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3070 globėjų šeimų.
Visagino savivaldybėje šeimos aplinkoje auga 46 globojami vaikai, globos institucijoje—3 vaikai. Savivaldybėje taip pat dirba 5 budintys globotojai.
Daugiau informacijos apie vaikų ir paauglių globą galima rasti interneto svetainėje www.globoscentrai.lt, „Facebook" paskyroje „Vaikai yra vaikai" arba paskambinus į Vaiko teisių liniją telefonu 080010800.
Latgalos raštai Visagino pakrantėse
Visaginas pelnytai laikomas vienu daugiatautiškiausių Lietuvos miestų. Čia gyvena daugiau kaip 40 tautybių atstovai, kurių kiekviena puoselėja savo tradicijas ir kultūrinį paveldą. Tarp miesto gyventojų yra ir latvių. Naujausiais Visagino miesto muziejaus duomenimis, šiandien mūsų savivaldybėje gyvena 56 latviai.
Nepaisant palyginti nedidelės latvių bendruomenės, Visagino ryšiai su Latvija išlieka itin glaudūs. Jau daugelį metų mūsų miestas bendradarbiauja su Latgalos miestais — Daugpiliu, Kraslava, Dagda ir kitomis kaimyninio regiono savivaldybėmis. Bendri koncertai, kultūriniai mainai, sporto varžybos ir festivaliai jau seniai tapo gražia tradicija.
Latvijos kolektyvai nuolat dalyvauja tautinių kultūrų šventėje „Rudeninės", Joninių šventėje bei tarptautiniame festivalyje „Būk sveikas, kaimyne!". Pavyzdžiui, 2025 metų lapkritį į Visaginą vykusį festivalį atvyko net keturi šokių kolektyvai iš Latvijos.
Būtent tokių pasirodymų metu žiūrovai gali išvysti spalvingus latvių tautinius kostiumus. Iš pirmo žvilgsnio jie primena lietuviškus — panašūs austiniai diržai, lininiai audiniai, dryžuoti sijonai ir meilė liaudiškiems ornamentams. Tačiau atidžiau pažvelgus skirtumai tampa akivaizdūs.
Tradicinį latvių tautinį kostiumą tyrinėtojai skirsto į penkias pagrindines grupes, atitinkančias istorinius ir kultūrinius Latvijos regionus— Kuršą, Žiemgalą, Vidžemę, Latgalą ir Aukšžemę (Sėlą). Kiekvienas regionas suformavo savitas kirpimo, ornamentikos, spalvų ir puošybos tradicijas.
Visagino gyventojams ypač artimas būtent Latgalos tautinis kostiumas. Juk mūsų miestas yra vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Latgalos— rytinio Latvijos regiono, istoriškai susijusio su Dauguvos baseinu. Šimtmečiais čia kryžiavosi prekybos keliai, susitiko latvių, rusų, baltarusių ir lietuvių kultūros. Visa tai atsispindėjo ir liaudies aprangoje.
Apie Latgalos tautinius kostiumus papasakojo Vitalijs Šidlovskis— Daugpilio šokių kolektyvo „Saieme" meno vadovas. Įdomu tai, kad šiame kolektyve yra šokę ir visaginiečiai.
„Žinoma, tie kostiumai, su kuriais šokame scenoje, yra scenai pritaikytos autentiško latvių tautinio kostiumo versijos. Galutinio varianto dar nesame pasiekę, tačiau stengiamės laikytis būtent Latgalos stiliaus. Į paskutinį festivalį Visagine atvykome vilkėdami Daugpilio apylinkių kostiumus. Jiems būdinga stipri kaimyninių tautų — rusų, baltarusių ir lietuvių — įtaka",— pasakoja Vitalijus Šidlovskis.
Vienas svarbiausių Latgalos moterų tautinio kostiumo bruožų buvo didelės vilnonės gaubiamosios skaros. Jos buvo dėvimos ant pečių ir segamos masyviomis metalinėmis segėmis — bronzos arba sidabro papuošalais. Tokios segės laikomos vienu atpažįstamiausių latvių tautinio kostiumo elementų. Kai kurios jų buvo itin didelės ir perduodamos iš kartos į kartą.
Ypatingą vietą užėmė siuvinėtos vilnonės skaros, vadinamos „sagša". Jos buvo puošiamos sudėtingais ornamentais, išsiuvinėtais raudonais, mėlynais, žaliais ir geltonais siūlais. Skarų kraštai būdavo dekoruojami kutais ir austais spalvingais apvadais. Priekyje jos buvo susegamos sidabrine segtimi—sakta.
Latgalai taip pat būdingos lininės skraistės „snatene", gausiai puoštos ornamentais ir nėriniais. Moterų marškiniai turėjo siauras apykaklės ir rankogalius, dekoruotus raudonais siuviniais. Ypač vertinti šventiniai austiniai diržai, kurie ne tik puošė kostiumą, bet ir simbolizavo šeimininkės darbštumą bei gerovę.
Įdomūs buvo ir Latgalos moterų galvos apdangalai. Merginos dėvėjo iš raudono audinio pagamintus vainikus, puoštus karoliukais. Ištekėjusios moterys galvas dengė lininėmis skaromis arba naudojo specialias kaktos juostas—„parpiėri", siuvinėtas audinio juostas, kurios buvo rišamos pakaušyje ir sudarė šventinės aprangos dalį.
Viena seniausių Latgalos tautinio kostiumo rūšių laikomas vadinamasis Abrenės krašto „baltasis kostiumas" (baltais tėrps). Jam būdingas beveik visiškas ryškių spalvų nebuvimas ir baltų lininių audinių dominavimas. Tyrinėtojai jį laiko vienu archaiškiausių Latvijos tautinių kostiumų.
Tarp kitų Latgalos aprangos ypatumų —apavas iš liepos karnos ir kanapių pluošto, didelė austųjų juostų įvairovė bei gausus bronzinių papuošalų naudojimas. Daugelis šio kostiumo elementų išsaugojo bruožus, siekiančius gilią senovę.
Šiandien tautinis kostiumas išlieka svarbia latvių kultūrinio identiteto dalimi. Jis dėvimas Dainų ir šokių šventėse, tautiniuose festivaliuose, koncertuose ir iškilminguose renginiuose. Tokių kolektyvų kaip „Saieme" dėka Visagino gyventojai turi galimybę susipažinti su kaimyninės tautos tradicijomis ir pamatyti, kokia turtinga bei įvairi yra Latgalos kultūra.
Nors lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose galima rasti nemažai bendrų bruožų, Latgalos kostiumas pasižymi savitu charakteriu. Jo ornamentuose, sidabrinėse saktose, siuvinėtose skarose ir senuosiuose diržuose atsispindi krašto, esančio visai šalia mūsų miesto, istorija.
Pažintis su latvių tautiniu kostiumu padeda ne tik geriau suprasti artimiausių mūsų kaimynų kultūrą ir tradicijas, bet ir primena apie didžiausią Visagino turtą—jo daugiatautiškumą.
Vienas ryškiausių to pavyzdžių — birželio 23 dieną Visagine vykusi Joninių šventė, kurioje visaginiečiai šiltai sutiko populiarią Daugpilio grupę „Laimas Muzykanty", atlikusią dainas tiek latvių, tiek lietuvių kalbomis. Tokie susitikimai ne tik supažindina Visagino gyventojus su kaimyninių tautų kultūra, bet ir prisideda prie tautinių tradicijų įvairovės išsaugojimo bei puoselėjimo, kuris yra neatsiejama mūsų miesto kultūrinio gyvenimo dalis.
Parengė TTS įgyvendindama projektą „Tautiniai kostiumai - Visagino tautinių bendruomenių", finansuojamą Medijų rėmimo fondo (MRF).
Sveikiname Liubovę Astaniną su jubiliejumi!
Šiandien mes su ypatingu šilumu ir giliu pagarbumu sveikiname Liubovę Astaniną su nuostabiu jubiliejumi!
Liubovė Astanina —viena iš Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidatorių, nuostabaus likimo, drąsos ir dvasios stiprybės žmogus. Būdama montažo tresto MST-3 kranininke, 1987—1988 metais ji vienuolika mėnesių dirbo Černobylio miesto montažo, „nešvarioje" zonoje, dieną ir naktį iškraudama mašinas, gabenančias nerūdijančio plieno konstrukcijas apsauginio sarkofago statybai virš sugriauto ketvirtojo ČAES energobloko.
Darbas radiacinio užteršimo zonoje nepraeina be pėdsakų Liubovės Astaninos sveikatai. Tačiau išbandymai negalėjo palaužti jos gyvenimo meilės, optimizmo ir aktyvios gyvenimo pozicijos. Ji niekada nesiekė vadovaujančių pareigų, bet daugelį metų išlieka tikra černobyliečių bendruomenės širdimi ir varomąja jėga, žmogumi, kuris vienija žmones, įkvepia juos ir padeda jiems gyventi.
Deja, apie likvidatorių žygdarbį visuomenė dažniausiai prisimena tik kartą per metus—balandžio 26 d., didžiausios XX amžiaus technogeninės katastrofos atminimo dieną. Bet černobyliečiams darbas saugant istorinę atmintį, palaikant draugus ir ginant jų interesus tęsiasi kasdien.
Daugeliu atvejų būtent Liubovės Astaninos pastangų dėka Visagino miesto muziejuje sukurta unikali ekspozicija, skirta ČAES avarijos padarinių likvidavimo dalyviams. Po truputį rinkdama archyvinius dokumentus ir liudijimus, ji sudarė vardinio sąrašą šimtų Visagino gyventojų, dalyvavusių katastrofos padarinių likvidavime.
Kartu su IAES veteranais ir černobyliečiais Liubovė Astanina kas savaitę dalyvauja susitikimuose, kuriuose sprendžiami svarbiausi bendruomenės gyvenimo klausimai. Pagrindinis uždavinys išlieka draugų palaikymas, pagalba tiems, kurie susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis, ir veteranų aktyvios gyvenimo pozicijos išsaugojimas.
Apie savo sunkumus ir negalavimus, įgytus Černobylyje, Liubovė Astanina vengia kalbėti. Visas savo jėgas, energiją ir širdies šilumą ji nuolat nukreipia į pagalbą žmonėms ir IAES veteranų sąjungos bei „Černobylio" draugijos veiklą.
Liepos 27 d. Liubovė Astanina švenčia savo jubiliejų, ir mes iš visos širdies linkime jai tvirtos sveikatos, širdies šilumos, gerovės, neišsenkančios energijos, džiaugsmo artimųjų rate ir ilgų-ilgų gyvenimo metų!
Tegul kolegų pagarba, draugų dėkingumas ir aplinkinių meilė visada šildo Jūsų širdį, o kiekviena nauja diena atneša gerus įvykius ir šviesias viltis.
Su gilia pagarba ir meile,
IAES veteranų sąjungos ir „Černobylio" draugijos nariai
Kviečiame į nemokamas futbolo treniruotes
2026 m. liepos 1— 30 d. Visagino miesto stadione vyks nemokamos futbolo treniruotės vaikams ir jaunimui I, II ir IV nuo 16.30 iki 18.00 val.
Užsiėmimų metu dalyviai lavins futbolo technikos įgūdžius, koordinaciją, greitumą, reakciją, ištvermę, komandinio darbo gebėjimus ir pasitikėjimą savimi.
Veiklos vyks gryname ore, Visagino miesto stadione.
Vietų skaičius ribotas. Norint dalyvauti, būtina užpildyti registracijos anketą. Dalyvis privalo turėti ir pateikti galiojančią sveikatos pažymą — forma F068/a.
Registracijos anketa: https://apklausa.lt/f/ypvmygd.f
Pasiteirauti galima el. paštu info@bfavisaginas.lt arba telefonu +370 610 39876.
Projektas finansuojamas Visagino savivaldybės biudžeto lėšomis.