Gaisras Ignalinos AEjėgainėje. Kas iš tikrųjų nutiko
Lapkričio 25 d. Ignalinos atominė elektrinė (IAAE) pranešė, kad radioaktyvių atliekų pirminės perdirbimo komplekse 130 pastate įvyko nedidelis gaisras.
Situacija iš karto buvo visiškai kontroliuojama. Gaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atvyko į vietą 16:40, 17:05 gaisras buvo lokalizuotas, o 19:07 – visiškai likviduotas. Gaisro metu žmonės nenukentėjo.
"Incidentas įvyko Ignalinos atominės elektrinės saugomos teritorijos ribose, atskirame radioaktyvių atliekų tvarkymo komplekse (130 pastate), kuris yra daugiau nei 250 metrų atstumu nuo pagrindinių energoblokų. Šiame komplekse atliekama A kategorijos atliekų – labai žemos aktyvumo radioaktyvių atliekų pirminė dekontaminacija. Radiacinės grėsmės žmonėms ir aplinkai nėra. Radiacijos fono matavimai atlikti vietoje – rodikliai neviršija nustatytų normų. Radioaktyvių medžiagų išmetimų į aplinką nefiksuota, užterštumo sklidimo nėra. Įprastas technologinis darbas laikinai sustabdytas iki papildomų patikrinimų atlikimo", – sakoma oficialiame IAAE svetainės pranešime.
Tačiau jau kitą dieną internete, ypač baltarusių žiniasklaidoje, pradėjo pasirodyti pranešimai su antraštėmis: "Lietuvoje degė atominė elektrinė!", "Vilniaus valdžia tylėjo apie gaisrą Ignalinos AEjėgainėje", "Baltarusių gelbėtojai dirba prie sienos po incidento Ignalinos AEjėgainėje", kurie greitai plito socialiniuose tinkluose, sukeliant nerimą ne tik mūsų kaimynams, bet ir Lietuvos bei Visagino gyventojams.
Gruodžio 2 d. aplankėme IAAE, norėdami sužinoti, kas iš tikrųjų nutiko.
"Tai buvo nedidelis lokalus gaisras, kuris greitai likviduotas"
IAAE direktoriaus Lino Baužio teigimu:
"Praėjusią savaitę mums įvyko nedidelis incidentas. Paviršinio apdorojimo skyriuje, atliekant metalų dekontaminacijos procesą, įvyko nedidelis gaisras, kuris buvo operatyviai gestas – buvo laiku užtikrinta reakcija: nuo skambučio iki visiško gaisro lokalizavimo. Svarbiausia – žmonės nenukentėjo ir rimto žalos nėra".
Jo žodžiais, visuomenė ir visos atsakingos institucijos buvo informuotos nedelsdamos:
- Informavome visuomenę, mūsų reguliatorių VATESI, Centrinę projektų valdymo agentūrą, Nacionalinį krizių valdymo centrą. Mūsų pagrindinė užduotis – informuoti visuomenę, ir tai buvo padaryta be delsimo.
- Baltarusija teigia, kad buvo pažeistas TATENA protokolas, nes apie incidentą nebuvo pranešta kaimynams ir tarptautiniams reguliatoriams. Ar stotis turėjo pranešti Baltarusijai apie gaisrą? Jei taip, kodėl IAAE to nepadarė?
- Pirmiausia, Ignalinos atominė elektrinė neinformuoja užsienio valstybių apie tokius įvykius. Mes informuojame Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI), ir tai buvo padaryta nedelsdami. Tarptautiniam bendradarbiavimui TATENA rėmuose Lietuvoje atsakinga VATESI. Lygiagrečiai, žinoma, informuojame ir Energetikos ministeriją – mūsų savininką.
- Ar pavyko nustatyti gaisro priežastį?
- Priežastį nustatysime. Iš pradžių reikia išmontuoti visą įrangą. Įranga, bet kokiu atveju, turi radiacijos foną, užterštumo, todėl atliekant tyrimą, pirmiausia turime užtikrinti žmonių saugumą ir darbo apsaugą. Kai bus aišku, tikrai informuosime, kai sužinosime tikslią priežastį, bet tai nėra rimtas nepaprastas įvykis ar nelaimė – tai greičiau lokali įrangos gedimas.
- Tuo metu, kai įvyko gaisras, ten dirbo žmonės? Jie jį iš karto pastebėjo?
- Taip, žinoma. Ir, tikriausiai, visos šios istorijos sėkmė yra tame, kad žmonės labai operatyviai reagavo. Paskambino Visagino gaisrinei ir gelbėjimo tarnybai, ir ji labai greitai reagavo. Ir, žinoma, iš karto buvo imtasi visų priemonių, kad gaisrininkai būtų sutikti ir kad viskas vyktų saugiai, kad žmonės nenukentėtų. Aš sakytumėte, kad visa ši procedūra ir visa operacija atrodė taip, tarsi būtume buvę visiškai tam pasiruošę.
Kas nutiko 130 pastate?
IAAE techninio aprūpinimo skyriaus vadovas Kęstutis Taparavičius išsamiai paaiškina:
"Mes aptikome (užsidegimą) 130/2 pastate. Čia dirba darbuotojai ir dieninėje, ir vakarinėje pamainose. Vakarinė pamaina, pradėjusi darbą, įjungė drobės purkštuvimo įrangą, kurioje užterštas metalas apdorojamas purkštavimo būdu. Darbuotojas, ruošdamasis darbui, atėjęs į savo vakarinę pamainą, atliko reikalingus veiksmus: įpylė purkštavimo medžiagą į įrangą ir įjungė ventiliaciją, kaip reikia. Ir tuo metu jis girdėjo triukšmą ir pastebėjo dūmus. Gaisras iš tikrųjų kilo drobės purkštuvimo įrangos ventiliacijos filtrų bloke. Kadangi darbuotojas patyrtas, jis iš karto paskambino bendru pagalbos numeriu 112 ir iškviete gaisrinę tarnybą. Tada pranešė pamainų vadovui, ir prasidėjo visa gaisro pranešimo grandinė.
- Tai yra, degė drobės purkštuvimo įrangos filtrai?
- Taip, degė filtrai. Tiksliau, jie labiau smilkė nei degė, ir pripildė patalpą dūmų. Atvykę gaisrininkai gesė gaisrą, visą užlijo vandeniu. Gaisrinę pavyko iškviesti labai greitai, nes tą pačią dieną mums vyko pratybos, ir gaisrininkai buvo praktiškai vietoje. Sutapo su treniruote. Dieną įranga veikė normaliai, jokių pastabų nebuvo, o kai vakarinė pamaina atėjo į darbą, įvyko šis incidentas – gaisras.
Pratybos – raktas į greitą reagavimą
IAAE direktoriaus Lino Baužio žodžiais:
"Kaip tik praėjusią savaitę mums vyko kompleksinės pratybos – mes jas atliekame ne tik su Valstybine saugos tarnyba, su Viešojo saugumo tarnyba ar su Lietuvos kariuomene, bet ir su gaisrinės ir gelbėjimo tarnyba. Mes modeliavome galimą gaisrą kitame pastate ir žmonių evakuaciją. Tikriausiai, šios pratybos ir prisidėjo prie tokio greito ir kokybiškai gero reagavimo. Čia, tikriausiai, verta pasakyti ir nuraminti visus: jokio radiacijos fono padidėjimo neįvyko. Jokios žalos – nei žmonėms, nei aplinkai – nebuvo padaryta. Jei kalbėti formaliomis skalėmis, tai pagal visas radiacinės grėsmės svarstykles – tai nulis. Svarbiausia tai, kad radiacijos fonas nepadidėjo. Jis nuolat kontroliuojamas – jį kontroliuoja tiek Radiacinės apsaugos centras, tiek mūsų pačių radiacinės saugos skyrius, kuris nuolat matuoja foną tiek viduje, tiek lauke. Todėl ramūs gali būti ne tik Baltarusijoje, bet ir Visagino ir apylinkių gyventojai. Ir, tikriausiai, reikia pridėti, kad pagal mūsų reguliavimo įstatymus mes esame įpareigoti informuoti visuomenę net apie mažiausią incidentą. Apie mažiausią. Ir tai yra vienas iš tokių atvejų – nedidelis, tokis, kurį bet kuri kita bendrovė tiesiog pašalintų pas save ir viskas, ir niekas apie tai plačiai nekalbėtų. Bet mes esame įpareigoti pranešti, nes esame branduolinės energetikos objektas, ir mums keliami padidinti skaidrumo reikalavimai. Tai reikia suprasti.
Kalbėjosi Stanislovas Pisockis
Kogeneracinės jėgainės projektas Visagine: faktai, kurie paneigia viešai skleidžiamas interpretacijas
Visagino kogeneracinės jėgainės projektas pastaruoju metu tapo spekuliacijų objektu. Viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl projekto vertės, skaidrumo, finansavimo ir galimo pabrangimo "visų gyventojų sąskaita". UAB "Visagino energija" pateikia esminius faktus, kurie leidžia įvertinti realią situaciją, o ne emocijomis paremtas interpretacijas.
Skaičiai iki 2022 m. – neaktualūs: projektą pakeitė COVID ir karas
2019–2020 m. atlikti preliminarūs vertinimai šiandien neaktualūs. Tuo metu parengtieji dokumentai rėmėsi visiškai kitomis rinkos kainomis, kita teisine aplinka ir kitu tiekimo saugumu. Projektui esminės įtakos turėjo:
- COVID krizė ir medžiagų / įrangos kainų šuolis
- Tiekimo grandinių sutrikimai
- Karo Ukrainoje poveikis logistikos, įrangos ir medžiagų kainoms
- Naujos statybą leidžiančių dokumentų ir viešųjų pirkimų taisyklės
- Tiekėjų patikros dėl nacionalinio saugumo
Todėl projekto vertė pagrįstai skaičiuojama tik nuo faktinės pradžios – 2022 m. sausio 4 d.
Tikrasis projekto pabrangimas – 12 proc., kai infliacija siekė 28–33 proc.
Skaičiuojant nuo pirmosios rangos sutarties iki planuojamo paleidimo:
- Projekto vertės pokytis – apie 12 proc.
- Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos infliacija – 28–33 proc.
Tai reiškia, kad projektas pabrango maždaug dvigubai mažiau nei rinkos vidurkis, paneigiant naratyvus apie "nevaldoma kainų augimą".
15 mln. eurų iš ATL – Bendrovės lėšos, o ne "pinigai iš kišenės"
Didžioji projekto dalis – apie 15 mln. Eur – finansuojama iš Bendrovės nuosavų lėšų, gautų realizavus ES apyvartinius taršos leidimus (toliau – ATL). Kodėl tai svarbu:
- ATL nėra vartotojų pinigai
- Tai lėšos, sukauptos per daugiau nei 15 metų mažinant taršą
- Pagal ES ir LR teisę ATL galima naudoti tik taršos mažinimo projektams
- Šilumos tarifas nebuvo ir negali būti naudojamas projektui finansuoti
Teiginiai, kad jėgainė statoma "iš mūsų kišenės", yra klaidinantys ir faktais nepagrįsti.
Iki 2025 m. nebuvo jokio realaus susidomėjimo projektu
Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį:
- Bendrovė negavo nė vieno Tarybos nario oficialaus paklausimo dėl eigos ar vertės
- 2025 m. balandžio 24 d. Tarybos posėdyje klausimai buvo keliami apie smėlio ir grunto sluoksnius, o ne apie projekto kainą, rizikas ar terminus
Viešasis "susirūpinimas" atsirado tik tada, kai projektas priartėjo prie pabaigos.
Projekto informacija – viešai nuo pirmos dienos
Visi pagrindiniai dokumentai yra vieši:
- Visos pirkimų sutartys skelbiamos CVPP nuo 2022-01-04
- Mero potvarkiu patvirtintas "Dešimties metų šilumos ūkio investicijų planas" yra viešai prieinamas
- Tarifo dedamosios skelbiamos kas mėnesį
Todėl teiginiai apie "slepiamą informaciją" neatitinka tikrovės.
Projekto vėlavimai kilo ne dėl Bendrovės kaltės
Projektą stabdė tik išoriniai, nuo Bendrovės nepriklausomi procesai:
- Priverstinis pirkimų skaidymas pagal VPT reikalavimus – brangino projektą iki 30 proc.
- Nauja leidimų tvarka ir Nacionalinės žemės tarnybos derinimo procedūros – statybą leidžiantis dokumentas vėlavo 10,5 mėnesio
- ESO rekonstrukcijos vėlavimas – daugiau nei metus
- Nacionalinio saugumo patikros tiekėjams – pailgino pirkimo procedūras
Visi šie faktoriai turėjo tiesioginį poveikį terminams ir kainai.
Kodėl projekto vertė šiandien – 23,8 mln. Eur, o ne 7–9 mln. Eur?
Trumpai: todėl, kad 2019 m. skaičiai priklausė visiškai kitai ekonominei realybei. Kainą lėmė:
- COVID ir karo sukelti medžiagų kainų šuoliai
- Išskaidyti viešieji pirkimai (apie 30 proc. pabrangino projekto vertę)
- Vėlavę leidimai ir rekonstrukcijos darbai
- Naujos teisinės procedūros ir patikros
Vienintelė ekonomiškai teisinga projekto vertė – ta, kuri apskaičiuota nuo 2022 m. pradžios.
Ar projektą buvo galima sustabdyti?
Taip. Ar būtų buvę protinga? Ne. Projekto stabdymas būtų reiškęs:
- VERT išduotų pajėgumų ir prisijungimo prie elektros tinklo praradimą (šiandien tai praktiškai neįmanoma)
- Prarastas lėšas parengiamiesiems darbams
- Žymiai didesnę būsimą projekto kainą
Pritrauktos investicijos į jėgainę atsipirks per 8–12 metų, priklausomai nuo elektros rinkos ir reguliavimo.
Informacija apie viešą visuomenės supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos "Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas" poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
Planuojamos ūkinės veiklos (PūV) organizatorius: VĮ Ignalinos atominė elektrinė (Elektrinės g. 4, K47, Drūkšinių k., Visaginas, interneto svetainė: www.aitra.lt, tel. +370 682 61989, el. paštas: iae@aitra.lt).
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengėjas: VšĮ Lietuvos energetikos institutas (Breslaujos g. 3, Kaunas, interneto svetainė: www.lei.lt, tel. +370 37 401891, el. paštas: povilas.poskas@lei.lt).
PūV pavadinimas ir vieta: "Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas", Utenos apskr., Visagino sav., Drūkšinių k., Elektrinės g. 4, K47, Ignalinos atominės elektrinės teritorija.
PAV subjektai
PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją teikia išvadas dėl PAV ataskaitos ir įstatymų nustatyta tvarka teikia visuomenei informaciją apie galimą PūV poveikį aplinkai:
- Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (A. Goštauto g. 12, Vilnius, tel. +370 5 266 1584, el. paštas: atom@vatesi.lt)
- Radiacinės saugos centras (Kalinų g. 153, Vilnius, tel. +370 5 236 1936, el. paštas: rsc@rsc.lt)
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Švitrigailos g. 18, Vilnius, tel. +370 707 56 866, el. paštas: pagd@vpgt.lt)
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos teritorinis skyrius (Utenio a. 5, Utena, tel. +370 389 59 748, el. paštas: panevezys-utena@kpd.lt)
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamentas (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Utena, tel. +370 389 61 941, el. paštas: utena@nvsc.lt)
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Antakalnio g. 25, Vilnius, tel. +370 659 29483, el. paštas: vstt@vstt.lt)
- Visagino savivaldybės administracija (Parko g. 14, Visaginas, tel. +370 386 60 246, el. paštas: visaginas@visaginas.lt)
Sprendimą priimanti institucija
Sprendimą dėl PūV poveikio aplinkai priima: Aplinkos apsaugos agentūra (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. +370 682 92 653, el. paštas: aaa@gamta.lt).
PAV ataskaita
Internetinė nuoroda paskelbtai PAV ataskaitai: https://bit.ly/IAE-PAVA
PAV ataskaita viešinama: Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas, tel. +370 37 401 801) ir Visagino savivaldybėje (Parko g. 14, Visaginas, tel. +370 386 60 246) nuo 2025-12-04 iki 2026-01-08 darbo valandomis.
Visuomenės dalyvavimas
Suinteresuota visuomenė teikia pasiūlymus (įskaitant galimybę užduoti klausimus ir gauti informaciją) dėl PAV ataskaitos ir atliekamo poveikio aplinkai vertinimo Aplinkos apsaugos agentūrai ir turi teisę teikti juos PAV dokumentų rengėjui iki 2026-01-08.
Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita vyks hibridiniu būdu (gyvai ir tiesiogiai transliuojant internetu): Visagino savivaldybėje (Parko g. 14, Visaginas) 2026-01-08, pradžia 17:00, tiesioginės transliacijos internetu nuoroda: https://tinyurl.com/4nr9kau5 (Microsoft Teams susitikimas ID: 373189 642 285 16, slaptažodis: vX2h3zD2).