Visagino rusų bendruomenės tautinis kostiumas. Rusų bendrija „Sadko" — tautinių tradicijų puoselėtoja
Pagal statistiką rusų tautybės visaginiečiai sudaro daugiau nei 47 procentus miesto gyventojų. Jie bendrauja gimtąja kalba, jų vaikai lanko rusiškus darželius ir mokyklas, o daugelis Visagino meno saviveiklos kolektyvų saugo rusiškų dainų ir šokių tradicijas.
„Sadko" ir jo ansambliai
Nors rusų dainos, šokiai ir tautiniai kostiumai matomi daugelyje Visagino kolektyvų, pagrindinis rusų kultūros ir tautinio kostiumo tradicijų puoselėtojas yra Visagino rusų bendrija „Sadko" ir jos folkloro ansambliai „Bylina", kuriame dainuoja suaugusieji, ir vaikų ansamblis „Žavoronok".
Ansamblis „Bylina", aktyviai dalyvaujantis įvairiuose folkloro festivaliuose, yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, o šių metų gruodžio mėnesį minės savo 30-ąsias metines.
Rusai Lietuvoje ir rusiškų kostiumų įvairovė
Viduramžių pabaigoje rusų pirkliai ir amatininkai pradėjo kurti Lietuvos miestuose. XVII a. pabaigoje į rytinę šalies dalį persikėlė religinio persekiojimo aukos — sentikiai, tarp kurių atsirado ir Visaginas.
Rusija — didelė šalis, todėl čia susiformavo itin įvairūs tautiniai kostiumai. Kiekvienas regionas turėjo savo ypatybes, o kartais ir ryškius skirtumus.
Sentikių kostiumų ypatybės
Daugelį metų „Bylinos" ir „Žavoronoko" nariai tyrinėjo Lietuvos sentikių kultūrą ir aprangą, rengdami etnografines ekspedicijas.
Moterų drabužiai:
- Marškiai, sarafanas, galvos apdangalas, skara ir diržas
- Šventiniai marškiai buvo balti, su siuvinėjimais ant rankovių ir apačios
- Sarafanas paprastai būdavo siuvamas iš languotos ar gėlėtos medžiagos
- Moterys galvą dengdavo skara
- Merginos, ruošiamos ištekėti, pindavo plaukus į kasą ir į ją įverdavo kuo daugiau juostelių
Vyrų drabužiai:
- Portai ir marškiai su įstrižai užsegama apykaklė
- Šventinius marškius puošė siuvinėjimai
- Diržai buvo neatsiejama tiek vyrų, tiek moterų aprangos dalis
- Šaltuoju metų laiku vyrai dėvėjo zipunus ir kaftanus
Visagino totorių bendruomenės tautiniai kostiumai. Tradicijos ir meistriškumo paslaptys
Visagine aktyviai veikia totorių bendruomenė, o folkloro ansamblis „Miras" yra gerai žinomas beveik kiekvienam miesto gyventojui.
Apie tautinius kostiumus
Totorių kostiumai — ne tik drabužiai, bet ir jų istorijos bei kultūros dalis. Moterys dėvi baltas sukneles ir žalias liemenes, vadinamas čapan. Moterų galvas puošia kalfakai — tradicinės totorių kepuraitės. Šie kostiumai buvo siūti specialiai Kazanėje.
Kasdieninė ir šventinė apranga
Kaimuose ir miestuose buvo skirtingi batai — kasdieniai ir šventiniai. Šventiniai batai būdavo puošnūs, išmarginti raštais, o kasdieniai — paprasti, be kulnų, odiniai.
Kasdien kaime dėvėdavo autus ir pynė vyžas. Tačiau šokiams visi, net ir neturtingi, turėjo odinius batus. Totoriai visada garsėjo gera kokybiška odine avalyne ir puošnia apranga.
Papuošalų reikšmė
Totorių kultūroje papuošalai ne tik pabrėždavo grožį, bet ir turėjo simbolinę prasmę. Visi papuošalai, išskyrus juvelyrinius, būdavo gaminami rankomis.
Jaunos merginos į kasų galus prtvirtindavo papuošalus iš monetų, vadinamus čulpais. Buvo tikima, kad kuo sunkesni čulpai, tuo ilgesni ir stipresni bus plaukai.
Galvos apdangalai ir vyriška apranga
Ištekėjusios moterys rinkosi uždaresnius galvos apdangalus. Miestuose moterys dėvėdavo kalfakus ir lengvas šilkines skareles.
Vyrai visada dėvėjo tubaitei — tradiciją totorių kepuraitę. Būdavo lengvų megztų tubaitei, skirtų namams, o žiemai — šiltų, dygsniuotų. Turtingesni dėvėdavo kepures iš karakulio.
Rankdarbiai ir tradicijos
Rankdarbiai visada užėmė svarbią vietą totorių moterų gyvenime. Merginos, besiruošiančios ištekėti, gamindavo nėrinius, kuriais puošdavo namus.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas maisto gaminimui. Kai ateidavo piršliai, mergina turėdavo paruošti visiems koldūnų. Jų dydis neturėjo viršyti nykščio falangos.
Naujos spalvos Visagino vaikų ugdyme: kaip „Colorful Emotions" projektas atveria duris įtraukiajam ugdymui
Visagino lopšelis-darželis „Auksinis gaidelis" (VPC) džiaugiasi galėdamas dalyvauti tarptautiniame projekte „Colorful Emotions" („Spalvotosios emocijos"), pagal 2021—2027 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą.
Projekto tikslas
Projektas skirtas padėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, sėkmingai įsilietiį darželio kasdienybę ir jaustis visaverčiais bendruomenės nariais.
Jo tikslas — sukurti tokias ugdymo sąlygas, kurios būtų pritaikytos kiekvieno vaiko individualiems poreikiams, suteikiant ne tik mokymosi galimybes, bet ir reikalingą emocinę bei socialinę paramą.
Emocinis atsparumas ir praktiniai įgūdžiai pedagogams
Projekto dalyviai dalyvavo nuotoliniame seminare „Psichologinio atsparumo įgūdžių lavinimas: emocijų reguliavimas ir mindfulness praktikos", kurį vedė psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
Seminaro metu buvo akcentuota emocijų atpažinimo, supratimo ir priėmimo svarba. Pedagogai mokėsi kalbėti apie savo emocijas ir rūpintis savimi kasdien.
Streso valdymas
Projekto metu vyko mokymai, kuriuos vedė streso valdymo ir konfliktų sprendimo ekspertė Vega Dikčienė. Ji paaiškino streso prigimtį, jo šaltinius bei dalijosi veiksmingais būdais, kaip įveikti kasdienius iššūkius.
Naujų metodų integracija: Montessori ir PECS
Pagal LAT/LIT projektą „Colorful Emotions" mūsų darželio keturi pedagogai įgijo naujų žinių dvejuose pažangiuose ugdymo metoduose — Montessori ir PECS.
Du pedagogai lankėsi Kauno Montessori akademijoje, kur gilinosi į Montessori metodo principus. Šis metodas ypatingai vertinamas dėl savo individualizuoto požiūrio į vaikų ugdymą.
Kiti du pedagogai buvo apmokyta PECS metodo (Picture Exchange Communication System), kuris skirtas vaikams, turintiems kalbos sutrikimų ar autizmo spektro bruožų.
Bendruomenės stiprinimas
Tobulindami savo įgūdžius, siekiama sukurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas, nepaisant jo gebėjimų, jaustųsi saugus, mylimas ir turėtų visas sąlygas augti bei tobulėti.
„Auksinis gaidelis" (VPC) — tai ne tik įprastas darželis, bet ir šiltos, palaikančios bendruomenės vieta, kurioje ypatingą dėmesį skiriame vaikams su specialiaisiais poreikiais.