Mokiniai moka pietus elektroniniais mokinių pažymėjimais
Nuo šio mokslo metų pradžios Visagino mokiniai gavo elektroninius mokinių pažymėjimus, kuriais galima atsiskaityti už pietus mokyklinėse valgyklose. Nauja sistema turėjo būti diegta iki rugsėjo 30 d., tačiau tai pavyko padaryti ne visose mokyklose.
Pavyzdžiui, gimnazijoje „Uegcienės" atsirado nenumatyti sunkumai — elektroniniuose mokinių sąskaitose pasirodė pinigai, kuriuos tėvai nepervedė į vaiko kortelę. „Kol bankas sprendžia šią situaciją, negalime pradėti atsiskaityti valgyklose elektroniniais pažymėjimais", — paaiškino gimnazijos „Uegcienės" direktorė Olga Černys.
Problemos su mokinių pažymėjimais yra ir progimnazijoje „Draugystės", kur taip pat negali pradėti diegti naujos pietus apmokėjimo sistemos. Likusiose trijose mokyklose — „Gerosios vilties", „Atgimimo" ir „Žiburio" — valgyklose esantys kasos aparatai jau priima mokinių plastikinės kortelės.
Progimnazijoje „Gerosios vilties" nauja sistema žymiai pagreitina mokinių aptarnavimą. Iš viso „Gerosios vilties" reikia pamaitinti daugiau nei 500 vaikų, iš kurių 350 jau atsiskaito mokinių plastikinėmis kortelėmis. Laikui bėgant turėtų prisijungti ir kiti tėvai.
Valgyklos darbuotojai labai patenkinti nauja sistema. Bufetininkė Nijolė sako, kad atsiskaitymas kortelėmis nėra sunkus nei vaikams, nei kasininkai. „Matome, kiek pinigų yra vaiko kortelėje. Jei jie baigiasi, prašome, kad mama ar tėtis papildytų sąskaitą. Viskas vyksta labai greitai ir patogiai, nes nereikia grąžinti. Gautus grynuosius pinigus iš pietus apmokėjimo vėliau įnešame į kasą."
Taryboje Ludmila Leopa pakeis Eugenijų Šukliną
Visagino savivaldybės taryboje įvyks pasikeitimai. Kadangi Eugenijus Šuklinas išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, jo vietą taryboje užims Ludmila Leopa.
Pagal 2023 m. Visagino savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus „Koalicijos Liberalų judėjimo ir Krikščionių demokratų sąjungos" („Visagino koalicija") sąraše L. Leopa užėmė 7-ą vietą, tačiau 6-oje vietoje buvęs Igoris Davidjukas jai atsisakė savo vietos.
Lapkričio 14 d. Pagrindinė rinkimų komisija priėmė sprendimą, kad vietoje E. Šuklino Visagino savivaldybės taryboje dirbs Ludmila Leopa. Artimiausiam Visagino tarybos posėdyje ji bus priesaika ir prisijungs prie komandos, kuri rinkimuose kandidatavo iš „Koalicijos Liberalų judėjimo ir Krikščionių demokratų sąjungos" („Visagino koalicija").
Prisiminkime, kad į šią komandą įeina Vadimas Čižys, Viačeslavas Gotovskis, Airida Druš, Olga Mancas, o dabar ją papildys ir Ludmila Leopa.
Nuo 1998 iki 2021 m. Ludmila Leopa dirbo Visagino savivaldybės vietos ūkio ir statybos skyriuje.
Dar vienas gaisras bendrabutyje Kosmoso g. 30
Lapkričio 11 d. apie 15.00 val. bendrabutyje Kosmoso g. 30 kilo gaisras, kurio dūmai buvo matomi viršutiniuose aukštuose. Atvykę gaisrininkai-gelbėtojai greitai nustatė gaisro priežastį ir užgesino ugnį.
Degė minkšta kėdė po laiptine pirmame aukšte dešinėje bendrabuties dalyje. Kėdė visiškai sudegė, o dūmų kamuoliai lyg per dūmtraukį kilo aukštyn laiptais. Gaisro priežastis nustatoma. Gyventojai įtaria, kad tai galėjo būti padegimas.
Prieš maždaug mėnesį panašiai sudegė minkšta sofėlė, kurią kas nors iš gyventojų paliko holėje pirmame aukšte. Beveik visa laiptinė ir bendrabuties koridoriai padengti pelenų sluoksniu ir atrodo kaip pelenai, o įvairiuose kampuose paliktos šiukšlių ir šluostų krūvos tęsia provokuoti padegėlius.
Prisiminkime, kad neseniai, spalio 19–21 d., nusikaltėliai (arba nusikaltėlis) su maniakiniu užsispyrimu degino konteinerius Taribų ir Statibininko gatvių sankryžoje. Neatmetama, kad šie atvejai gali būti susiję.
Visagine vyks liaudies šokių ir dainų festivalis „Kaimynėli, būki sveikas"
Lapkričio 23 d. 2024 m. 15.00 val. Parko g. 7, Visagine, Visagino kultūros centro salėje „Draugystė" vyks šokių ir dainų festivalis „Kaimynėli, būki sveikas".
Festivalyje dalyvauja svečiai iš Latvijos: Rygos kolektyvas „Sendancis", Madonos kolektyvas „Rokraksti", Daugpilio kolektyvas „Saime", iš Lietuvos kolektyvai: Marijampolė „Jotvingis", Šiauliai „Šėvulis", Garliava „Ažuolas", Vilnius „Vilnis", Raseiniai „Gyvenė", Panevėžys „Miestelėnai", N. Akmenė „Alsa", Širvintos „Viesula", Zarasai „Ežerūnas", Ignalinė „Gaja", Visaginas „Gervė", Švėnčionys „Trepsis", Visaginas „Gervelė", Visaginas „Kalyna", Visaginas „Suzorje", Visaginas „Miras", Visaginas „Cordis".
Toks gausus draugų būrys Visagine dar niekada nebuvo susirinkęs. Visi jie myli lietuvių liaudies šokius ir dainas, nori surengti Visagino gyventojams didžią šventę, kupiną meilės lietuvių tradicijoms, šokiams ir dainoms.
Festivalio naujovė — pirmą kartą dalyvaus vaikų lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Gervelė", kurio sudėtyje yra Visagino vaikų iš „Gerosios vilties" progimnazijos.
Kviečiame Visagino gyventojus prisijungti prie šios šventės. Laukiame jūsų festivalyje su gera nuotaika!
Organizatoriai: asociacija šokių kolektyvas „Visagino gervė"
Partneriai: Visagino savivaldybė, Visagino kultūros centras.
Festivalis organizuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų kultūros projektams įgyvendinti.
Visagino armėnų bendruomenės tautinis kostiumas
Armėnų tauta — viena iš seniausių pasaulyje. Istorinė Armėnija (apėmusi visą Armėnijos kalnyną) laikoma viena seniausių civilizacijos centrų — žemdirbystė ir gyvulininkystė buvo praktikuojama jau VIII–V tūkstantmetyje pr. m. e., o III tūkstantmetyje pr. m. e. jau buvo gaminama variniai ir bronziniai gaminiai.
Armėnai gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) nuo viduramžių (XIII–XVI a.). LDK minimos armėnų prekybininkai, o Vilniuje dirbo ir armėnų amatininkai — 1627 m. Lietuvos metrika mini meistrus armėnus. LDK garsėjo armėnų juvelyrika, dvaro tekstile ir siuvinėjimu. Yra žinių, kad XVI a. Vilniuje veikė net armėnų mokykla. Armėnai kovojo J. K. Chodkevičiaus armijoje 1621 m. Chotino mūšyje.
Šiandien Visagino armėnų bendruomenę sudaro daugiau nei 30 žmonių. Daugelis jų atvyko į Visaginą (tuometinį Sniečkus) daugiau nei prieš 40 metų statyti Ignalinos AE. Tai buvo jauni specialistai, atsiųsti į Lietuvą baigus aukštąsias mokyklas, taip pat kareiviai, kurie po tarnybos statybos daliniuose nusprendė likti gyventi šiame mieste ir atsivežė savo šeimas.
Visagino armėnų bendruomenė „Araratas", vadovaujama Martirosso Amiryano, yra regioninė ir vienija armėnus, gyvenančius Visagine, Ignalinos, Zarasų rajonuose ir Utenoje. 2022 m. tarp Visagino ir Armaviro (Armėnija) buvo pasirašyta savivaldybės bendradarbiavimo sutartis, nes Armaviras, kaip ir Visaginas, yra arti branduolinės elektrinės — 10 km nuo Armaviro, netoli Mecamoro, veikia Armėnijos AE.
Visagino armėnų bendruomenės nariai palaiko ryšius su Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio armėnų bendruomenėmis ir dalyvauja ne tik Visagino, bet ir visos Lietuvos visuomeniniame gyvenime.
Viena pagrindinių švenčių, vienijančių armėnus visoje Lietuvoje, yra Vardavaras — tradicinė Krikščioniškojo Atsimainymo šventė, kurios metu įprasta laistytis vandeniu.
Armėnų tautinis kostiumas turi turtingą ir spalvingą istoriją. Jame atsispindi tauta, kuri per šimtmečius įgijo savitą kultūrą. Dominuojanti religija — krikščionybė — taip pat padarė įtaką kostiumo stiliui.
Armėnų tautinis kostiumas, vadinamas tarazu, turi du pagrindinius variantus: rytų armėnų ir vakarų armėnų. Jie skiriasi kirpimu, spalvų palete ir puošybos technika.
Tradiciškai vyriškas kostiumas buvo sudarytas iš viršutinės dalies (marškiniai, liemenė, kailiniai) ir apatinės dalies (kelnės, šarovarai). Marškiniai buvo puošti išsiuvinėtu apykaklės kraštu, ir juos dažnai papildydavo čerkeskė, be kurios pasirodyti viešumoje buvo nepriimtina.
Rytų Armėnijoje populiarūs kostiumo elementai buvo arkhalukas ir čiucha. Arkhalukas buvo siuvamas iš tamsių atspalvių audinių ir puoštas galūnu. Čiucha, priešingai, buvo gaminama iš šiurkščios vilnos arba brangios medžiagos ir turėjo dekoratyvines gazyrnicas. Šaltesniam orui buvo naudojami kailiniai ir burka iš ožkos vilnos ar veltinio. Vyrai dažniausiai dėvėjo papachas — vilnonę kepurę iš avikailio.
Moteriški kostiumas buvo įvairus: moterys dėvėjo satino, šilko arba aksomo sukneles, liemenes ir švarkus, papuoštus siuvinėjimais, o aukštesnio sluoksnio atstovės naudojo aukso ir sidabro siūlus. Mergaitės pindavo plaukus į kasas (kartais iki 40) ir puošdavo sidabriniais karoliukais.
Tekėdama moteris dėvėjo raudoną veltinę galvos apdangalą su ilgu šilko siūlų kutu, dekoruotu auksinėmis monetomis. Išeidamos į lauką moterys užsimesdavo didžiulį permatomą galvos apdangalą su nėrinių apdaila.
Kostiumas taip pat atspindėjo regioninius skirtumus. Rytų Armėnijos moterys po ilga raudona palaidinė dėvėjo ilgus raudonus kelnes, o Vakarų Armėnijoje pirmenybė buvo teikiama baltoms palaidinėms su siuvinėjimais ir prijuostėmis.
Papuošalai buvo svarbi kostiumo dalis — moterys dėvėjo vėrinius, sidabrinius apyrankes, o auksiniai papuošalai buvo perduodami iš kartos į kartą.
Speciali vieta buvo skiriama avalynei. Vyriški ir moteriški auliniai batai (odinė avalynė) su smailiais galais buvo tradicinė avalynė, taip pat megztos raštuotos kojinės. Vyrai taip pat dėvėjo kojines iš vilnos ar medvilnės, kurios buvo tvirtinamos po keliu.
XIX a. antroje pusėje Armėnijos miestų gyventojai pradėjo sekti miesto (europietišką) madą, ir, kaip ir kitų Europos tautų atveju, šiuolaikinė mada pamažu išstūmė tradicinius armėnų tautinius kostiumus.
Informuoja prokuratūra
Sulaikytas žmogus, įtariamas apiplėšus parduotuvę
Spaliui 28 d. Visagine įvyko apiplėšimas parduotuvės Taikos pr. 72V. Kaip buvo pranešta kriminalinių įvykių santraukoje, vyras veide užsidėjęs kaukę įsiveržė į parduotuvę Taikos pr. ir, grąsindamas pardavėjui panašiu į pistoletą objektu, iš kasos pavogė 340 eurų ir kelis alkoholinių gėrimų butelius nuo lentynos.
Lapkričio 6 d. įtariamasis apiplėšime buvo sulaikytas. Kreipėmės į Utenos apylinkės prokuratūrą (Visagino dalį) prokuroro Gennadijų Efimovą ir paprašėme informacijos apie šį atvejį.
„Visaginas jau atprato nuo tokio tipo nusikaltimų, kurie buvo dažni 90-aisiais metais", — prisiminė prokuroras. „Todėl apie šį nusikaltimą, kuris kvalifikuojamas kaip apiplėšimas, sužinojo visa Lietuva. Apie tai rašė daugelis žiniasklaidos priemonių."
Po 10 dienų įtariamasis buvo sulaikytas. „Tai vyras, gimęs 1996 m., Visagino gyventojas, kuris neseniai atvyko į mūsų miestą iš Vilniaus, kur anksčiau buvo kelis kartus teistas už narkotinių medžiagų laikymą ir už sunkius nusikaltimus, už kuriuos atliko realią bausmę. Ir dabar padarė naują sunkų nusikaltimą, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 10 metų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnį, 3 dalį", — informavo prokuroras G. Efimov.
Jis taip pat papasakojo, kad įtariamasis apiplėšime po atakos parduotuvėje persirengė, paslėpė drabužius miške ir nuėjo į kavinę „Razdraugą", matyt, norėdamas sau sukurti alibi. „Įtariamąjį sulaikėme jo gyvenamojoje vietoje, kur jis paslėpėsi po lovos. Pateikus neginčijamus įrodymus, jis davė prisipažinimo parodymus, papasakojo visas detales, kurios atitinka bylos aplinkybes. Buso metu buvo rastas pistoletas (AirSoft markės), kuriuo jis grąsino pardavėjui, ir drabužiai, kuriuose jis buvo per ataką parduotuvėje. Mums nėra pagrindo abejoti, kad jis padarė šį nusikaltimą", — sakė prokuroras.
Mirtys po narkotikų vartojimo
Kaip pranešė Utenos apylinkės prokuratūros (Visagino dalį) prokuroras Gennadijus Efimov, liepos 2024 m. Visagine mirė vyras, gimęs 1976 m. Siekiant nustatyti mirties priežastį, buvo pradėta baudžiamoji byla.
Neseniai šios bylos tyrimas buvo sustabdytas nustatant mirties priežastį — vyras mirė nuo narkotikų perdozavimo ir chroninio nuodijimosi toksinėmis medžiagomis.
Pradžioje lapkričio mėnesio Visagino gyventojas, esantis Panevėžio tardymo izoliatoriuje, pasidalijo narkotine medžiaga su savo kameratūru, po kurio tas žmogus mirė. Pradėta baudžiamoji byla dėl mirties.
Būsimoje kalvoje bus iškirstos daugiau nei 150 medžių
Kaip informavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Andrius Bukauskas, spalio 31 d. tarp savivaldybės ir UAB „Langasta" buvo pasirašyta sutartis darbams atlikti žemės sklype Jaunistės g. 4 adresu.
Sutarties apimtis apima darbus žemės sklypo paruošimui kalvos statybai — krūmų šalinimą, medžių kirtimą, laikinosios kelio įrengimą, grunto transportavimą ir pačios kalvos statybą. Darbai turėtų prasidėti dvi savaites po sutarties pasirašymo, t. y. lapkričio 15 d.
Anksčiau, spalio 15 d., Visagino savivaldybės žaliųjų nasadų apsaugos, priežiūros ir sutvarkymo komisija leido iškirst daugiau nei 150 saugomų žaliųjų nasadų būsimoje kalvoje. Tarp jų — 112 klevo medžių, kurių kamieno skersmuo nuo 12 iki 53 cm; 10 pušų, kurių skersmuo 17–34 cm; 20 eglių, kurių skersmuo nuo 13 iki 30 cm; 3 beržai, kurių skersmuo nuo 13 iki 23 cm ir 10 obelų, kurių skersmuo nuo 13 iki 27 cm. (Saugomų medžių skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje).
Bendra iškertamų medžių kompensacijos suma sudaro apie 86,5 tūkst. eurų. Pasak V. A. Bukausko, polėje augančios lipos bus išsaugotos.
Prisiminkime, kad informacija apie nuolaužinės kalvos sukūrimą pirmą kartą pasigirdo 2020 m., kai fabrikas „Intersurgical" reikalavo iš jo teritorijos išvežti gruntą, kuris buvo iškastas iš šulinio, nes neatitiko parametrų pamatams. Galiausiai buvo priimtas sprendimas ne tik išvežti gruntą, bet jį panaudoti nuolaužinei kalvai statyti.
Pasirinkta vieta — priešais tuščią žemę trečiajame mikrorajone ir šalia vadinamosios astropoliaus — sukėlė daug skundų iš gyventojų. Daugeliui šita vieta, kur be didžiulės lipos auga pūsčios syrenos krūmai, apsupta romantišku oreolu, susijusiu su jaunystės prisiminimais. Bet kas gi atsižvelgs į lyriką, kai kalbama apie būtinų užduočių vykdymą. Šiuo atveju užduotis buvo ne tik išvežti „netinkamą" gruntą, bet iš to grunto sukurti ką nors naudingo.
Iš principo daugelis visaginčių neprieštaravo kalvai, bet reikalavo jos kitoje vietoje. Pavyzdžiui, priešais Visagino profesinį centrą arba per kelią nuo parduotuvės „Maxima" prie Taikos pr. Tačiau pasirinktos vietos, kuri dabar turi Jaunistės g. 4 adresą, privalumas yra tas, kad šis sklypas buvo suformuotas vasaros arenos statybai, tai yra pagrindinės jo registracijos procedūros buvo atliktos.
Gegužės 9 d. 2023 m. visuomenei buvo pristatytas nuolaužinės kalvos projektas, kuris oficialiai vadinamas „Inžineriniai statiniai kitam tikslui, komunikacijos ir inžineriniai tinklai Jaunistės g. 4 adresu". Iš šio bepersonališko pavadinimo buvo sunku suprasti, kad tai yra nuolaužinės kalvos statybos projektas ir jos aplinkos infrastruktūra. Tikriausiai todėl į projekto pristatymą atėjo labai mažai visaginčių — trys Visagino tarybos nariai, keturi savivaldybės atstovai, „Intersurgical" direktorius ir penki gyventojai.
Pati projekto pristatymo procedūra neleidžia iš esmės ką nors keisti — galima tik priimti kai kurias pastabas. Todėl projektas nepakito — kalva bus pastatyta ten, kur buvo nuspręsta iš pradžių.
Nuolaužinei kalvai pastatyti planuojama pervežti 75 tūkst. kubinių metrų grunto iš „Intersurgical" statybvietės. Pirmasis darbų, kurie išvardyti aukščiau, atlikimo etapas vertinamas 645 427,61 euro.
Po kalvos pastatymo bus atliekami darbai infrastruktūrai kurti tiek pačioje kalvoje, tiek jos aplink.