LAIKRAŠTIS PLATINAMAS NEMOKAMAI
N 43/296, 2024 m. spalio 25 d.
REDAKTORIAUS KOLONA
Inna NEGODA
Šį sekmadienį, spalio 27 d., vyks antrasis tur Seimo rinkimų, ir visaginiečiai turi galimybę pasirodyti gerai. Nes blogoje prasme mes reguliariai skiriamės nuo visos likusios Lietuvos kas ketveri metai. Mėgstame girtis gerais visaginiškais tradicijomis, kurias kūrė atskiri asmenys ar valdžia, o visa pagrindinė gyventojų masė yra tik šių iniciatyvų vaisių vartotojai. Tačiau turime ir tradiciją, kylančią iš liaudies — rodyti rekordiškai žemus rinkimų rezultatus.
Visaginas nepakeitė šios tradicijos ir prieš dvi savaites, pirmame Seimo rinkimų ture. Dalyvavimas rinkimuose mūsų mieste siekė tik 36,3 procento, ir mums pavyko nusidėti į paskutinę vietą Lietuvoje ir patraukti kaimynus — 52-ojo apygardos Šiaurės Nalsės rinkėjus, kurioje be 10 visaginiškų rinkimų apylinkių buvo 17 Ignalinos rajono, Turmantos, Smalvos ir Salako apylinkių.
Taigi, „dėka" Visagino, nuo gėdos nepabėgo ir kiti 52-ojo apygardos rinkėjai. Nors, pavyzdžiui, ignaliečių dalyvavimas pirmame ture buvo net didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje — 53,25 proc. apylinkėje „Ignalino Centras" ir 54,25 proc. apylinkėje „Ignalina".
Ar tikrai manote, kad šį kartą jie sėdės namie? Ne, jie vėl eis į rinkimų apylinkes ir stengsis ištraukti Šiaurės Nalsę iš paskutinės vietos Lietuvoje, o tuo pačiu dar labiau sustiprins mūsų gėdą, jei neįvyks stebuklas.
O kas sakė, kad stebuklo negali būti? Ar tie 63,7 procento, o gal 50 procentų, kurie neatėjo balsuoti pirmame ture, neturi jokios pasididžiavimo Visaginu? Manau, kad turi! Tiesiog žmonės kažkodėl nesusiejo miesto prestižo su dalyvavimu respublikiniuose rinkimuose. O gal pats pasirinkimas buvo sunkus — iš 10 kandidatų. Bet dabar reikia pasirinkti vieną iš dviejų vertingų žmonių.
Gera žinia pabaigai: visaginiečių aktyvumas ankstyvojo balsavimo metu buvo didesnis nei pirmame ture. Antrojo dienos pabaigoje visaginiečių, balsavusių iš anksto, buvo tik 25 procentais mažiau nei ignaliečių. Liko tik šiek tiek pasitempti. Stebuklas yra mūsų rankose. Sukurkime jį!
KETURIEMS VISAGINO GYVENAMAISIAIS NAMAMS PARENGTI INVESTICINIAI PLANAI
ŽAO "Visagino bustai" svetainėje paskelbti investiciniai planai namams Sedulinose, 57, Sedulinose, 61, Statibininku, 11 ir Statibininku, 16. Balsavus dėl renovacijos šiuose namuose, nebuvo gauta daugumą balsų, tačiau nepaisant to, ŽAO "Visagino bustai" užsakė jiems investicinius planus.
Kaip paaiškino "Visagino bustai" direktorius Vytautas Šlaustas, buvo pasirinkti tie namai, kuriuose balsavus dėl sutikimo renovacijai daugumui trūko tik kelių balsų. Manoma, kad susipažinimas su investiciniu planu, kuris suteikia išsamią informaciją apie visus darbus ir renovacijos kainą, gali pakeisti gyventojų nuomonę.
Dabar visi butų savininkai namuose Sedulinose, 57, Sedulinose, 61, Statibininku, 11 ir Statibininku, 16 gali susipažinti su investiciniais planais, kurie parengti dviem variantais, ir priimti galutinį sprendimą — atlikti renovaciją ar ne.
Primename, kad investicinių planų parengimas gyventojams nieko nekainuoja. Jei jie sutinka su renovacija, jos paruošimo išlaidos 100 procentų padengiamos iš valstybės lėšų. Jei gyventojai nesutinka su renovacija, investicinio plano parengimą apmokės savivaldybė, kurios biudžete numatytos lėšos, iš kurių kompensuojamos "Visagino bustai" išlaidos investiciniams planams parengti.
Ar aukščiau minėtų namų gyventojai apsispręs dėl renovacijos, parodys laikas. Kalbant apie bendrabučius Festivalėje, 1, 3, čia sprendimas dėl renovacijos buvo priimtas lengviau nei paprastuose namuose, nes pagrindiniu šių bendrabutių plotų savininku yra savivaldybė. Šiuo metu šiems pastatams ruošiami investiciniai planai, ir yra viltis, kad šie bendrabutiai su renovacijos pagalba pagaliau bus sutvarkyti. Kokį darbų apimtį bus atlikta, bus galima pasakyti po investicinių planų parengimo.
IŠDUOTA LICENCIJA ATOMINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IŠVEDIMUI IŠ EKSPLOATACIJOS
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau — VATESI) priėmė sprendimą išduoti Ignalinos atominei elektrinei (toliau — IAE) licenciją darbams atlikti reaktorių ir senų radioaktyvių atliekų tvarkymo įrenginių išvedimui iš eksploatacijos.
Iki šiol IAE vykdė paruošiamuosius darbus išvedimui iš eksploatacijos, tokius kaip saugus panaudoto branduolinio kuro sutvarkymas, infrastruktūros sukūrimas saugiam radioaktyvių atliekų saugojimui ir radionuklidais užterštos įrangos demontažas.
Gauta spalio 17 d. licencija leidžia griauti konstrukcijas fizinio saugumo perimetro ribose. Tai dar vienas svarbus žingsnis link galutinio tikslo — saugaus pavojingų radioaktyvių atliekų sutvarkymo.
Išvedimas iš eksploatacijos — tai ta branduolinės energetikos ciklo dalis, prie kurios anksčiau ar vėliau ateina visos atominės elektrinės. Šis etapas vykdomas skirtingai, tačiau bet kuriuo atveju jam paprastai būna svarbi paruošiamoji veikla, iš kurių viena pagrindinių yra tinkamas panaudoto branduolinio kuro tvarkymas.
Licencija atominės energetikos objektų išvedimui iš eksploatacijos negalėjo būti išduota tol, kol visi branduoliniai (dalijimąsi sukeliančios) medžiagos ir panaudotas branduolinis kuras nebuvo galutinai ir saugiai išvežti iš blokų. IAE šį darbą baigė 2023 m. pradžioje.
VATESI specialistai įvertino, kad planuojamos IAE išvedimo iš eksploatacijos priemonės, kaip jos aprašytos ir pagrįstos saugos pagrindimo dokumentuose, atitinka branduolinės, radiacinės ir fizinio saugumo reikalavimus ir užtikrins tinkamą darbininkų, gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio.
Gavusi šią licenciją, IAE tęs pirmojo ir antrojo reaktorių demontažą ir radionuklidais užterštos įrangos, atliekų, atsirandančių išvedant iš eksploatacijos, tvarkymo ir nereikalingų konstrukcijų griovimą aikštelėje.
Taip pat bus tęsiamas radioaktyvių atliekų, sukauptos eksploatuojant atominę elektrinę, sutvarkymas. Kietosios radioaktyvios atliekos bus pašalintos iš saugyklų, pastatytų eksploatacijos pradžioje, ir po preliminaraus apdorojimo bus pervežtos į kitus radioaktyvių atliekų tvarkymo įrenginius.
"Formaliai galima teigti, kad iki šiol vykdėme paruošiamuosius darbus išvedimui iš eksploatacijos, o dabar galėsime vykdyti faktinį išvedimą iš eksploatacijos. Šios licencijos išdavimas patvirtina visos mūsų komandos pasirengimą saugiam atominės energetikos objektų išvedimui iš eksploatacijos: vykdysime pirmojo ir antrojo reaktorių demontažą, kietųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugyklas", — komentavo įmonės vadovas Linas Baužys.
Pagal Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymą, visuomenė gali dalyvauti priimant pagrindinius sprendimus atominės energetikos srityje, tokius kaip atominės energetikos objektų statybos vietos vertinimo ataskaitos patvirtinimas, įvairūs branduolinio kuro ciklo medžiagų transportavimo leidimai, licencijos statybai, saugyklų turėjimui ir atominės energetikos objekto išvedimui iš eksploatacijos.
Primename, kad visuomenė turėjo galimybę peržiūrėti ir pakomentuoti sprendimo projektą ir lydinčius dokumentus (Galutinis išvedimo iš eksploatacijos planas ir Išvedimo iš eksploatacijos saugos analizės ataskaita). Per branduolinės saugos įstatyme nustatytą konsultacijų ir visuomenės pasiūlymų pateikimo terminą nebuvo gauta jokių pasiūlymų.
"Reikia pažymėti, kad visos IAE funkcijos, susijusios su radioaktyvių atliekų tvarkymu, saugojimu ar transportavimu, yra licencijuojamos. Žinoma, tai nėra paskutinė licencija, kurią gausime — ateityje jų bus daugiau, kaip to reikalauja teisės aktai, — tačiau būtent ši licencija mus įpareigoja toliau tvarkyti IAE aikštelę taip, kad nepalikytume ateities kartoms nepagrįsto radioaktyvių atliekų tvarkymo našto. Tai mūsų misija, kurią stengiamės vykdyti kiekvieną dieną, mažais ar didesniais žingsniais", — sako L. Baužys.
IAE misija — sukurti švarias aplinką harmoningu branduolinės veiklos palikimo valdymu. Šiandien viena iš pagrindinių IAE užduočių — iki 2040 m. atlikti tiesioginį demontažą. Mūsų pareiga statyti ir eksploatuoti giliąją saugyklą — iki 2080 m., o per tą laiką įmonė stengsis tapti pažangios naujos kartos įmone.
J. ŠUKLIN: "AŠ PASIRENGĘS DIRBTI ŽMONĖMS SU TAIS, KURIE ATSAKINGAI JIEMS TARNAUJA. MERAS — NE IŠIMTIS"
Artėjant lemtingajai spalio 27 d. rinkimų dienai, kai Šiaurės Nalsės vienmandatės apygardos žmonės turės apsispręsti, kas jiems atstovaus kitus ketverius metus, kandidatams palaikymą ėmė reikšti įvairių partijų lyderiai ir buvę bei esami bendražygiai.
Ilgą laiką Visagino gyventojai svarstė, kam savo palaikymą skirs Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz. Viešojoje erdvėje pasirodžius politiko paramai, išreikštai "žaliųjų" atstovui, žmonės neslėpė nusivylimo.
Vis dėlto Visagino kandidatas į Seimą Jevgenijus Šuklin teigia nepergyvenantis ir sako, kad palaikyti savo partijos žmones yra natūralu. Jo teigimu, tai niekaip nepakenktų galimam ateities bendradarbiavimui.
"Man svarbu, kad politikai norėtų dirbti žmonėms, o ne jų partinė priklausomybė. Visagino valdžios atstovai puikiai žino, kad mes, dirbdami vadinamojoje opozicijoje, nekaišiome pagaliukų į ratus. Galbūt uždavinėjame daug klausimų, galbūt kai kuriuos dalykus siūlome keisti, tačiau tai yra natūralus sprendimų priėmimo procesas ir atstovavimas mūsų žmonėms aukščiausiu lygiu. Aš pasirengęs ir ateityje dirbti mūsų gyventojams — su tais, kurie atsakingai jiems tarnauja. Meras — ne išimtis", — teigia J. Šuklin.
"Prie balsadėžių liksime tik mes su savo sąžine — jokių partinių priklausomybių ir kitų baimių. Balsuokite kaip jums sako širdis, o aš dar kartą reiškiu didžiausias padėkas kiekvienam, kas skyrė savo balsą man", — dėkoja J. Šuklin.
Palaikymą J. Šuklinui taip pat išreiškė žinomi valstybės ir vietos politikai: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Viktoras Pranckietis, buvęs Ignalinos r. savivaldybės meras Justinas Rasikas, socialdemokratų partijos atstovas Vilius Cibulskas, Visagino savivaldybės tarybos narys Aurimas Gudas ir kiti Visagino savivaldybės ir Ignalinos rajono visuomenininkai bei skirtingų bendruomenių nariai.
Pagrindinė Seimo rinkimų antrojo turo diena yra spalio 27 d., sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.
VISAGINIEČIAI NERIMAUJA DĖL PLASTIKO ATLIEKŲ TVARKYMO ĮMONĖS PLANŲ ĮSIKURTI SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE
Paskelbus LRT naujienų portalui, kad antrinių žaliavų ir pakuočių apdorojimo įmonė "Retroplast" savo veiklą ketina tęsti Ignalinos atominės elektrinės branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje, Visagino savivaldybės teritorijoje, žmonės neslėpė nerimastingumo.
Tarybos narys Jevgenijus Šuklin skubiai kreipėsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, kad jis suteiktų informaciją gyventojams.
Pasak Aplinkos apsaugos ministro S. Gentvilo, ne Aplinkos ministerija derina įmonės planus, o Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau, pasak jo, iš Visagino savivaldybės administracijos taip pat negauta pastabų dėl įmonės planų įsikūrimo Visagino savivaldybės teritorijoje.
Įvertinus susiklosčiusią situaciją, ministras patikino, kad Aplinkos apsaugos agentūra labai griežtai vertins įmonės planus persikelti bet kur — ar tai būtų Visaginas, ar Širvintos ir kitos teritorijos. Galimai net bus svarstoma stabdyti įmonės veiklą Lietuvoje.
"Aš iš savo pusės taip pat siekiu, kad mes savivaldos lygiu padarytume viską, jog tokios įmonės, pažeidžiančios aplinkosaugos standartus ir darančios žalą gyventojų gerovei, Visagine neįsikurtų", — teigė J. Šuklin.
Kaip skelbė LRT Tyrimų skyrius, dėl Skaidiškėse įsikūrusių įmonių "Retroplast" ir "Eko perdirbimas" veiklos per pastarąjį pusmetį gyventojai pateikė daugiau nei 500 skundų. Po institucijų atlikto tyrimo buvo nurodyta stabdyti dalį įmonės "Eko perdirbimas" veiklos, nes paaiškėjo, kad ji — nelegali. Taip pat nustatyta, kad iš įmonės sklindantys kvapai viršija normas: didžiausia leistina vertė yra 8 kvapo vienetai, o už įmonių "Eko perdirbimas" ir "Retroplast" ribos nustatytos 11,6—20,7 vieneto siekiančios vertės.
BEVILTIŠKAS VANDALIZMAS. TARIBO IR STATIBININKU GATVIŲ SANKRYŽOJE SUDEGINTI KONTEINERIAI
Anksčiau Visagine taip pat buvo kontainerių padegimo atvejų, tačiau nuo tada, kai buvo įrengtos konteinerinės aikštelės, tokio vandalzimo dar nebuvo. Kaip informavo Visagino gaisrinė-gelbėjimo tarnyba, spalio 19 d. gaisrininkai tris kartus išvažiavo gesinti konteinerių, o spalio 21 d. — dar du kartus.
Pasak Vietos ūkio ir statybos valdymo skyriaus vedėjos Valentinos Raubiškenės, tikslus žalos dydis dar nenustatytas — šiuo metu sudaroma sąmata ne tik naujiems kontaineriam įsigyti, bet ir jų įrengimui, įskaitant žemės darbus.
Gyventiojams laikinai įrengti seni metaliniai konteineriai, šalia kurių vėliau bus sumontuoti "varpeliai" antrinėms žaliavoms rūšiuoti.
VISAGINO DAINUOJANTIS FONTANAS BAIGĖ PIRMĄJĮ SEZONĄ IR KONSERVUOTAS IKI PAVASARIO
Praėjusiais savaitgaliais visaginiečiai paskutinį kartą šiais metais žavėjosi nuostabiu miesto dainuojančiu fontanu, kuris baigė pirmąjį sezoną. Pirmadienį, spalio 21 d., fontanas "Saulutė" buvo konservuotas ir dabar bus įjungtas tik pavasarį.
Primename, kad naujasis fontanas buvo pastatytas atlikus masyvią Sedulinų alėjos rekonstrukciją, kuri kainavo beveik 5 mln. eurų, o fontano statybai buvo išleista daugiau nei 700 tūkst. eurų.
Fontanas buvo pastatytas naudojant naujausias šios srities technologijas, tačiau gyventojų pageidavimu jis išsaugojo pirmojo fontano, pastatyto miesto statybos metais, architektūrinę koncepciją ir pavadinimą.
Šiais metais naujasis fontanas buvo įjungtas gegužės 1 d. Gėdinga gedima, atsiradusi gegužės 10 d., buvo gana greitai pašalinta, ir nuo gegužės 22 d. iki spalio 22 d. fontanas džiugino visaginiečius ir miesto svečius savo nuostabumu.
Dėkui Dievui, vandalizmo nuo vandalų fontanas nepatyrė — vis dėlto vaizdo stebėjimo kameros, esant geroms apšvietimo sąlygoms, atlieka savo funkciją saugant ir miesto turtą.
RUOŠITĖS: NETRUKUS LIETUVA PERVES LAIKRODŽIO RODYKLES
Vėl artėja paskutinis spalio sekmadienis, kai Lietuva perves laikrodžio rodykles valandą atgal. Daugelis šalies gyventojų vis dar tikisi, kad ateis laikas, kai šią praktiką atmes.
Paskutinį spalio sekmadienį Lietuva atsisakys vasaros laiko. Perėjimas vyks naktį nuo spalio 26 d. iki spalio 27 d., 4 valandą ryto. Tiems, kurie mėgsta papokauti sekmadienį, tai reiškia, kad galės miegoti valandą ilgiau.
Ne visiems ši tvarka patinka, nes po laikrodžio pervedimo tamsta anksčiau. Ši praktika Lietuvoje galioja nuo 2003 m. Buvo manoma, kad ši tvarka padeda taupyti elektrą, tačiau dabar abejojama ekonomine nauda.
Didelė Lietuvos gyventojų dalis norėtų, kad šią praktiką atmes ir paliktu vasaros laiką. Delfi rašė, kad šį klausimą turėtų spręsti Europos Sąjungos lygiu, tačiau iki šiol nepasiekta bendro sutarimo ir sprendimas atidėtas. Žinoma, kad, pavyzdžiui, Vokietija priešinasi tokiam sprendimui.
Dabar, po pandemijos, paaiškėja, kad laikrodžio pervedimo klausimas nebėra prioritetinis ES, todėl sunku pasakyti, ar jį atmes.
Vasaros laiką šalis pereis paskutinį kovo sekmadienį.