Laidraštis VIS-INFO, Laidimas Nr. 3/308

VIS-INFO Laidimas Nr. 3/308, 2025 m. saulis 17 d.

Saulio 13 d. Visagine degė atminimo laužai

Saulio 13 d. Visagine vyko renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienai paminėti. Kiekvienais metais Lietuva grįžta į 1991 m. saulio naktį, kai keturiolika Laisvės gynėjų atidavė savo gyvybes Lietuvos nepriklausomybei, o daugiau nei šimtas žmonių buvo sužeisti. Šią dieną šalies piliečiai apmąsto Laisvės kainą, vertina tą naktį parodytą drąsą ir vėl pagarbina tuos žmones, kurių pasišventimas padėjo pasiekti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

Laisvės gynėjų diena Visagine tradiciškai pradėta visuomenine akcija "Laisvės šviesa", kai butų ir įstaigų languose dešimt minučių dega atminimo žvakės. Šv. Pauliaus apostolo bažnyčioje buvo aukojama mišios už Lietuvos Laisvės gynėjus. Renginiai vyko bendrojo lavinimo įstaigose, Visagino viešojoje bibliotekoje buvo paruoštos ekspozicijos, skirtos saulio 13 d. įvykiams. Prie Visagino kultūrinio centro "Draugystė" parodomosios ir koncertų salės buvo užžiebti simboliniai atminimo laužai, o susirinkę galėjo pasidalinti savo mintimis ir prisiminimais, bei išgerti šilto arbatos.

Vakaro minėjimas pradėtas Lietuvos Respublikos valstybės himnu ir minute tylos atmintinai žuvusiųjų tos saulio nakties. Renginyje dalyvavo jaunoji 905-osios kuopos 9-osios šaulių brigados, kurios vardas nešioja pulkininkas Pranas Saladžius, visuomenė, Visagino kultūrinio centro darbuotojai, savivaldybės atstovai. Seimo nario Eugenijaus Šuklino kreipimąsi skaitė jo patarėja Olga Mancas. Vakaro minėjime kalbėjo ir mūsų miesto meras Erlandas Galagas.

Susirinkusieji galėjo pamatyti teatralizuotą veiksmą "Dieve, duok gimtojo dangaus!", kurio režisiere ir scenarijaus autorė buvo Birutė Davidovičienė. Spektaklyje dalyvavo Visagino kūrybos ir meno akademijos teatrinės programos mokiniai, taip pat VKC mėgėjiški meno kolektyvai: folkloro ansamblis "Krusne", ukrainiečių folkloro ansamblis "Kapyna", teatras "Gražus gyvenimas!" ir vokalinis ansamblis "Sogcius".

Viačeslavas Šmidt

Orų rekordai 2024 metais

2024 metais Lietuvoje užregistruoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichijos reiškiniai, praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Neseniai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad 2024 metai buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė temperatūra praėjusiais metais pakilo iki 9,5 °C ir viršijo daugiametį rodiklį daugiau nei 2 °C.

Ministerija pažymi, kad visi praėjusio metų mėnesiai, išskyrus saulį, buvo šiltesni nei įprastai, o įvairūs stichijos reiškiniai pasikartojo dažniau. "Karštis, sausra, audros, viesulai, potvyniai padarė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje Druskininkuose buvo užregistruota rekordinė 34 °C temperatūra, o liepos mėnesį Kelmės ir Šiaulių rajonuose buvo stebimi viesulai, kurių metu vėjo greitis siekė 60–70 m/s. 2024 metai buvo stiprių vėlų metai, kurie padarė nemažą žalą gyventojams, elektros tinklams ir infrastruktūrai", – sakoma pranešime.

Pažymima, kad per paskutinius dešimtmečius tris kartus padidėjo dienų, kai fiksuota temperatūra virš 30 °C, skaičius, o šaltų dienų, kai temperatūra buvo žemiau –20 °C, skaičius sumažėjo beveik du kartus. Be to, prognozuojama, kad šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje padidės dienų su gausiais krituliais skaičius nuo 14–16 iki 18–20 dienų per metus. Tai reiškia daugiau potvynių ir užtvindymų.

ELTA

Kalvos statybos darbai atnaujinti

Saulio 7 d. atnaujinti darbai gruntui iš "Intersurgical" gamyklos teritorijos gabenti, skiriant jį kalvai statyti. Tai įvyko po to, kai gauti atsakymai apie medžių, kuriuos reikia nukirsti statybos metu, ekspertizės rezultatus.

Prisimintina, kad iniciatyva atlikti šią ekspertizę buvo palaikyta 120 miesto gyventojų ir perduota savivaldybės administracijai 2024 m. lapkričio 28 d. Saulio 7 d. visi medžiai aikštelėje buvo nukirsti, po to rangovas UAB "Lansasa" pradėjo gruntą gabenti iš "Intersurgical" gamyklos teritorijos.

Tuo tarpu gyventojų iniciatyvinė grupė dar gruodžio mėnesį reikalavo Aplinkos apsaugos agentūrai atlikti grunto, skirto kalvai statyti, ekspertizę ir atlikti šios statybos poveikio aplinkai vertinimą.

Mūsų skaitytojai ir žiūrovai domisi: ar gali būti atliekami grunto gabenimo darbai, jei nėra Aplinkos apsaugos agentūros išvadų apie išvežamo grunto ekspertizės rezultatus?

Redakcija šiuo klausimu kreipėsi į merą Erlandą Galagą: ar savivaldybė gavo kokius nors raštiškus ar žodinius reikalavimus ar nurodymą iš Aplinkos apsaugos agentūros (ar kitų valstybės institucijų) sustabdyti darbus ekspertizės ir grunto patikrinimo laikotarpiui?

Pagal merą, straipsnio parengimo metu tokių raštiškų ar žodiškų reikalavimų savivaldybė negavo. "Pagal gyventojų reikalavimą mes užsakėme ir atlikome nukirsti tinkamų medžių ekspertizę. Ši ekspertizė parodė, kad pažeidimų nėra, ir rangovas tęsė darbus. Šiuo metu nėra jokių teisinių pagrindų sustabdyti kalvos statybą. Jokių reikalavimų iš valstybės institucijų sustabdyti darbus savivaldybė negavo", – sakė Erlandas Galagas.

Redakcija taip pat paklausė merą apie tai, kas atsakingas už purvo valymo darbų atlikimą Jaunystės gatvėje, kuris lieka po sunkvežimių, vežančių gruntą kalvos statybos vietai, pravažiavimo. "Kas valys šį purą? Ar tai nėra pažeidimas, už kurį baudžiami vairuotojai?" – domisi skaitytojai.

Iš tiesų, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 9 dalį – "automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar techninių kelio eismo reguliavimo priemonių pažeidimas, judėjimas asfalto dangos gąsdinančia technika, kliūčių keliavimui keliuose sukūrimas, kelio dangos užteršimas yra baudžiamas nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų bauda.

Atsakydamas į mūsų skaitytojų klausimą, Erlandas Galagas sakė, kad atsakomybę už kelio švarumo ir tvarkos palaikymą turi darbų vykdytojas. Mes susisiekėme su UAB "Lansasa" direktoriumi Alvidu Ribokasu, kuris telefono pokalbio metu patvirtino, kad žino apie šią problemą ir jau pritraukta speciali technika purui ir gruntui nuo kelio valyti 2–3 kartus per dieną arba dažniau, jei reikalinga.

Prisimintina, kad pagal kalvos statybos projektą iš "Intersurgical" gamyklos teritorijos į astropraną turėtų būti pervežta apie 60 tūkstančių kubinių metrų grunto.

UAB "Lansasa" direktorius Alvidas Ribokasas, atsakydamas į klausimą apie darbų tempą, sakė, kad žiemos laikotarpis nėra kliūtis, grunto gabenimas bus tęsiamas žiemą, išskyrus labai šaltus dienas, jei tokios bus.

Stanislovas Pisockis

Kaip bus naudojamas naujas kvadraciklas

Praėjusiais metais pagal sienų perėjimo bendradarbiavimo programą Interreg buvo paruoštas bendras Daugavpilio ir Visagino projektas "Ilgalaikis sienų perėjimo bendradarbiavimas žiemos turizmo plėtrai". Šio projekto iniciatorė buvo Daugavpilio administracija, o Visaginas buvo pakviestas dalyvauti kaip partneris.

Bendras projekto biudžetas sudarė daugiau nei 747 tūkstančius eurų, iš kurių Daugavpilis gavo daugiau nei 513 tūkstančių eurų Stropės trasai su dirbtinu sniegu aprūpinti, o Visaginui šiame projekte buvo skirtas finansavimas daugiau nei 227 tūkstančiais eurų.

Šio projekto rėmuose buvo nuspręsta suremontuoti lyžinių rogių trasą, esančią už Visagino technologijų mokymo ir verslo centro. Gavus finansavimą, tai buvo atlikta 2024 m. rudenį: suremontuoto traso atkarpos ilgis sudarė 1380 metrų, plotis – apie 2,4 metro.

Pagal projektą, turėtų būti atliektas ir šios traso atkarpos apšvietimas. Kaip paaiškino vyriausioji inžinierė strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus, projekto koordinatorė Julija Misiune, šiuo metu vyksta techninio apšvietimo projekto pirkimas šiam lyžinės traso atkarpai už Visagino profesinio centro.

Pagal J. Misiune, ateityje savivaldybė ieškos kitų projektų asfaltuotų takų, padarytų miške geležinkelio stoties rajone dar miesto statybos metais, remontui ir apšvietimui finansuoti.

Neseniai savivaldybė informavo apie kvadraciklo su visa reikalinga įranga lyžinių trasų priežiūrai ir aptarnavimui įsigijimą. Žiemą kvadraciklas važiuoja ant vikšrų, kurie likusiaisiais metų laikais gali būti pakeisti ratais, kurių komplektas jau turimas.

Kvadraciklas planuojamas naudoti ištisus metus: žiemą – su lyžinės traso priežiūros mechanizmu, o kitais metais jis dirbs su priekaba lapams ir šakoms rinkti, siekiant paruošti trasas lyžinių rogėms ir skeitbordams.

Kol kas nauja technika yra irklų bazėje, tačiau, pasak redakcijos žinių, svarstoma galimybė ją perduoti tvarkos skyriui. Neatmetama, kad kvadraciklas gali būti naudojamas ir šio skyriaus poreikiams.

Tačiau Visagino sporto ir rekreacijos centro treneriai mano, kad kvadraciklas turėtų būti naudojamas tik lyžinių trasų priežiūrai.

Sportcenter treneriaus Igoro Terentjevo nuomone, šią darbą bus sunku atlikti tvarkos skyriaus darbuotojui dėl kelių priežasčių. "Lyžinės traso priežiūra yra sudėtingas technologinis procesas. Trasą reikia valyti nuo šakų, purvo, lyginant, ledą laužant, sutankinti. Klojant lyžinę trasą kvadracikliu reikia suprasti, kokia ji turėtų būti, ir turėti tam tikrą patirtį: mokėti pasirinkti reikalingą greitį, posūkių pasvirimo kampą ir t.t.", – pasakė I. Terentjevas.

Treneriaus nuomone, bus sudėtinga suderinti lyžinės traso klojimo darbo grafiką su tvarkos skyriumi, nes po sniego kritimų ji atnaujinama vakaro metu arba savaitgaliais, todėl lyžinės traso klojėjo darbo laiką neįmanoma iš anksto nustatyti.

Tuo tarpu Igoris Terentjevas pažymėjo, kad lyžinė trasa, pagal projekto tikslus, reikalinga žiemos turizmo plėtrai ir skirta tiek turistams, tiek miesto gyventojams.

Sportcenter trenerių suinteresuotumas geroje lyžinėje trasoje yra suprantama. Pagal Igoro Terentjevo, ne tik jaunų sportininkų, bet ir miesto gyventojai išeis pasislinkti ant lyžių su savo vaikais, kurie gali susidomėti lyžinėmis lenktynėmis.

Lyžinėmis lenktynėmis užsiima ne tik trenerių Natalijos ir Igoro Terentjevų auklėtiniai, bet ir biatlonininkai bei kiti sportininkai. Pavyzdžiui, Lietuvos garbės treneris irklavimo ir kanojimo srityje Dmitrijus Michailovas žiemą naudoja lyžines lenktynes bendrai fizinei savo auklėtinių paruošai. Daugelį metų jis kartu su Igoru Terentjevu lyžines trasas ruošė sniego rogėmis "Buran". Šiai technikai jau 18 metų, "Burano" atsarginės dalys dabar neberandamos, ir pastaraisiais metais D. Michailovui kiekvieną sezoną tenka savo jėgomis beveik reaniminti sniego rogę "Buran", tačiau, tikriausiai, praėjusio sezono "Buranui" buvo paskutinis.

Taigi, kvadraciklo įsigijimas pagal Interreg projektą buvo labai laiku.

Dmitrijus Michailovas ir Igoris Terentjevas mano, kad kvadraciklas turėtų būti naudojamas jo tiesiogiam paskirtimui, nurodytam projekte "Ilgalaikis sienų perėjimo bendradarbiavimas žiemos turizmo plėtrai".

Treneriųnuomone, intensyvus kvadraciklo naudojimas miesto ūkio poreikiams privedės prie jo greito susidėvėjimo.

Meras Erlandas Galagas, atsakydamas į klausimą, kieno balanse bus naujas kvadraciklas, atsakė, kad šis klausimas dar neišspręstas.

Ina Negoda

Gaisrų ir gelbėjimo operacijų statistika Lietuvoje 2024 metais

2024 metais Lietuvoje įvyko 7668 gaisrai. Palyginti su 2023 metais, kai buvo gesinti 7905 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 3,0%. Tai mažiausias gaisrų skaičius per paskutinius 21 metus.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 140 žmonių, 503 pastatus, 89 transporto priemones, 252 gyvūnus.

2024 metais gaisruose žuvo 84 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 176 žmonės buvo sužeisti. Palyginti su 2023 metais, kai gaisruose žuvo 100 žmonių, žuvusiųjų skaičius sumažėjo 16 žmonių arba 16%.

2024 metais įvyko vienas gaisras, kuriame žuvo trys žmonės, 7 gaisrai, kuriuose žuvo po du žmones, o 67 gaisruose žuvo po vieną žmogų.

• 29 žmonės žuvo dėl neatsargumo rūkant,
• 21 – dėl neatsargumo su ugnimi,
• 11 – dėl elektrinių prietaisų, įrangos ar elektros laidų gedimų,
• 8 – dėl pečių, židinių ir dūmtraukių montavimo ir eksploatavimo pažeidimų ar gedimų,
• 5 – dėl išorinio ugnies šaltinio,
• 2 – dėl sprogimų,
• 2 – dėl tyčinių padegimų,
• po 1 – dėl elektrinės įrangos eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir dujinių, kerozininių ar benzininių prietaisų gedimų,
• 4 – dėl kitų priežasčių.

Miestuose gaisruose žuvo 32 žmonės (38% nuo bendro skaičiaus), tenkant 2 žuvusiems ant 100 tūkstančių miesto gyventojų. Gyvenvietėse ir kaimo vietovėse žuvo 52 žmonės (62%), tenkant 6 žuvusiems ant 100 tūkstančių tokių vietų gyventojų.

Pagal penkių metų statistiką, vyrai gaisruose žūva 2,9 karto dažniau nei moterys. 2024 metais gaisruose žuvo 53 vyrai ir 26 moterys (52 kartus daugiau vyrų), penkių žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.

Daugiausia žmonių žuvo antradienį (16) ir pirmadienį (15). Nuo 11-tos iki 22-os dienos, tai yra mėnesio viduryje, žuvo 37 žmonės (44%). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19.00 iki 6.00 ryto, kai žuvo 56 žmonės (67%). Vidutinis žuvusiųjų gaisruose amžius – 66 metai.

Gaisrai ir gelbėjimo operacijos Visagine per 12 mėnesių 2024 metais

2024 metais ugniagesiai išvažiavo į skambučius 53 kartus, Visagino savivaldybėje įvyko 42 gaisrai. Palyginti su 2023 metais, kai buvo gesinti 45 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 6%.

Pavyko išvengti žuvusiųjų (jau 10 metų Visagine nėra mirčių gaisrų metu). Vienas žmogus buvo sužeistas, vienas žmogus buvo išgelbėtas (2023 metais – 3).

Pagrindinės gaisrų priežastys 2024 metais:

• 16 (2023 – 24) – neatsargus elgesys;
• 4 (1) – pečių, židinių ir dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimai;
• 4 (3) – neatsargus rūkymas;
• 4 (2) – tyčiniai padeggimai;
• 6 (5) – elektrinių prietaisų ir elektros laidų gedimai;
• 7 (3) – kitos priežastys;
• 1 (1) – transporto priemonių elektros laidų gedimai;
• 0 (2) – vaikų žaidimai.

Iš viso užregistruota 241 išvažiavimas (2023 – 262):

• Gelbėjimo darbams – 101 kartą.
• Kiti išvažiavimai – 87 kartus.
• Rajono ribose – 216 išvažiavimų.
• Į kaimyninius rajonus – 25 (tarp jų į Ignalinos rajoną – 17, į Zarasų rajoną – 8).

Į Ignalinos AE buvo 22 išvažiavimai (10 bendrų pratybų su AE personalu, 11 klaidingų signalizacijos suveikimų, 1 gaisras).

Gaisrai gyvenamuosiuose pastatuose:

• Iš viso 17 (2023 – 19), iš jų:
• Daugiabučiuose – 14.
• Privačiuose namuose – 3 (2023 – 3).
• 50% gaisrų (7) daugiabučiuose įvyko adresu Kosmoso, 30 (visi gaisrai bendruose patalpose).
• 5 gaisrai butuose.
• 2 bendruose patalpose (laiptinėse).

Kiti gaisrai:

• Ūkinėse pastatuose – 3 (2023 – 3).
• Transporto priemonės – 2 (2023 – 3).
• Kiti objektai – 17 (2023 – 15):
• Šiukšlių konteineriai – 8.
• Urna – 1.
• Vagonėlis sodo bendrijoje – 1.
• Parduotuvė – 1 (išorinis šviestuvėlis).
• Nebaigta statyti namas – 1 (Sedulino alėja, 13).
• Elektros skydas – 1.
• Miško nuodėnė – 1.
• Nesankcijuoti laužai – 2.
• Ignalinos AE – 1 (šviestuvėlis administraciniame pastate).

Gelbėjimo darbai:

• Pagalba specialiosioms tarnyboms – 60 kartų (policijai – 9 (2023 – 11), greitajai pagalbai – 51 (2023 – 55)).
• Buitinė pagalba – 19 (tarp jų 14 durų atidarymo atvejų).
• Kelių eismo įvykiai – 4 (2023 – 3).
• Cheminė ir radiacinė sauga – 2.
• Vandenyje – 1.
• Kita – 15 (tarp jų medžių šalinimas – 11, gyvūnų gelbėjimas – 2, paskendusio iš griovio ištraukimas – 1).

Kiti išvažiavimai:

• Klaidingi skambučiai – 37 (2023 – 44).
• Gaisrininkų skambučio atšaukimas – 13 (2023 – 11).
• Signalizacijos suveikimas – 12 (2023 – 9).
• Maisto sudegimas – 13 (2023 – 8).
• Pratybos – 8 (2023 – 5).
• Budėjimas kitose padaliniuose – 2 (2023 – 1).

Informacija iš Visagino gaisrinės-gelbėjimo tarnybos

Nuo paraiškos iki paciento: kompensavimo sistemos vaistų kelias Lietuvoje

Kiekvienais metais kuriami nauji vaistai tiek jau žinomų ligų gydymui, tiek ligoms, kurios anksčiau neturėjo specifinio gydymo. Kad pacientai gautų veiksmingą gydymą ir nepatirtų didelių vaistų išlaidu, jų kaina kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Tačiau prieš tapus kompensuojamais, vaistai praeina sudėtingą procesą, kuriame dalyvauja kelios institucijos ir plati ekspertų komanda. Šis procesas garantuoja, kad kompensuoti tik veiksmingus vaistus, kurių kaina atitinka jų naudą. Tokiu būdu PSDF lėšos naudojamos atsakingai, o pacientai išvengia per daug sumokėti už vaistus.

Apie kompensuojamo vaisto kelią nuo paraiškos iki paciento papasakojo Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vadovas Evaldas Stropas.

Kaip jūs apibūdintumėte šį sudėtingą procesą?

Lietuvoje vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą procesas labai panašus į procesus kitose Europos šalyse. Kad vaistas taptų kompensuojamas ir gydytojai galėtų jį skirti pacientams, reikalinga atlikti kelias procedūras.

Pirmiausia, vaisto veikliosios medžiagos įtraukiamos į Ligų ir jų gydymui kompensuojamų vaistų sąrašą (vadinamasis A sąrašas). Šiame sąraše nurodoma, kokia veiklioji medžiaga kompensuojama tam tikrai ligai gydyti. Sąrašą sudaro Sveikatos apsaugos ministerija remiantis atitinkamais duomenimis ir procedūromis ir jį patvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Vaistų gamintojų, gydytojų draugijų arba pacientų organizacijų pasiūlyti vaistai ar jų veikliosios medžiagos gali būti įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą pateikus specialias paraiškas. Šios paraiškos vertinamos keliais etapais.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) vertina vaisto veiksmingumą, lyginant jį su kitais šiuo metu kompensuojamais vaistais. Taip pat vertinama ekonominė tikslingumas – ar vaisto gydymo kaina atitinka jo veiksmingumą. VLK vertina PSDF galimybes kompensuoti vaistą ir pateikia Vaistų ir medicininės įrangos kompensavimo komisijos išvadą.

Komisija svarsto abiejų struktūrų išvadas ir pagal nustatytas procedūras priima sprendimą dėl vaisto įtraukimo į A sąrašą arba atmetimo. Kartais gali būti iškelta papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, sumažinti vaisto kainą.

Jei komisija priima teigiamą sprendimą dėl vaisto kompensavimo ir tam nereikalingos papildomos PSDF lėšos, vaistas įtraukiamas į kompensuojamų vaistų sąrašą, o VLK jį įtraukia į Kompensuojamų vaistų registrą. Jei vaisto kompensavimui reikalingos papildomos lėšos, jis įtraukiamas į rezervinį vaistų sąrašą.

Vaistai, įtraukti į rezervinį sąrašą, jau pripažinti tinkamais kompensuoti, tačiau jų įtraukimas į A sąrašą priklauso nuo PSDF finansinių galimybių. Pavyzdžiui, jei kompensavimui reikalinga 50 mln. eurų, bet yra tik 30 mln., prioritetas suteikiamas pirmiems rezerviniame sąraše, kol išsemiamos turimos lėšos. Likę vaistai laikinai lieka rezerviniame sąraše ir gali būti įtraukti į kompensuojamus vaistus kitame peržiūros etape.

Šis sąrašas peržiūrimas du kartus per metus – pirmame ir trečiame ketvirtyje.

Kas yra kompensuojamų vaistų registras?

VLK sudaro kompensuojamų vaistų registrą remiantis A sąrašo duomenimis, tačiau registre nurodomi jau konkretūs vaistai pagal prekybos pavadinimus, kurie kompensuojami iš PSDF lėšų.

Registras sudaromas du kartus per metus: pirmo pusmečio registras įsigalioja saulio 1 d., antrojo – liepos 1 d. Tai garantuoja vaistų kainų aktualumą ir jų atitikimą rinkos pokyčiams.

Registras nuolat atnaujinamas, nes vaistų kainos gali mažėti dėl konkurencijos tarp gamintojų arba vaistų piginimo Europos šalyse. Vaistų kainos Lietuvai nustatinamos remiantis trijų žemiausių kainų vidurkiu Europos Sąjungos šalyse.

Jei vaistai piginėja, mažėja ir paciento doplatą suma. Pacientai gali pasirinkti vaistą, kuris jiems tinka pagal kainą. Kainų sumažėjimas leidžia sutaupyti PSDF lėšas, kurios nukreipiamos naujų vaistų bazinės kainos kompensavimui.

Informacija iš Valstybinės ligonių kasos (VLK)