VIS-INFO Laidimas Nr. 1/306
Kristaus Gimimas
Brangūs Visagino gyventojai!
Nuo širdies sveikinu jus su didžiąja Kristaus Gimimo šventę! Šiame įvykyje sujungiasi dangus ir žemė. Jame pilnateisiais dalyviais yra žemės vaikai — žmonės ir gyvuliai, dangaus vaikai — šventieji angelai. Ir net Tas, kuris yra aukščiau dangaus — Kūrėjas Dievas.
Dabar Jis ateina į pasaulį ne kaip Kūrėjas, bet kaip Išganytojas. Ateina, kad grąžintų žmones į kelią, nuo kurio jie nukrypo ir pasuko į nuodėmės kelią — skausmingą, bežadę, vedančią į amžiną pražūtį. Ateina ne su žemišku galiu ir smurtu, o su gailestingumu, išmintimi, gydančia jėga.
Švenčiant jautrią ir linksma Kristaus Gimimo šventę, prisiminkime ir aukštą išganymo tikslą, dėl kurio pasaulio Kūrėjas atėjo pas mus nuostabaus Kūdikio, Dievo Sūnaus ir Švenčiausios Dievo Motinos Sūnaus pavidalu!
Nuoširdžiai sveikinu jus su Kristaus Gimimo šventę!
Tegul Viešpats visada būna su mumis, o mes — su Juo!
Protoierei Juozapas
Svarbūs 2025 metų pokyčiai Lietuvoje
Padidės dohodai ir pensijos
Nuo 2025 m. pradžios minimali alga padidės 114 eurais arba 12% (iki 1038 eurų). 2024 metais minimali alga Lietuvoje buvo 924 eurai (43% vidutinės algos), arba 708 eurai "į rankas" (53% vidutinės algos).
Atitinkamai 2025 m. minimali valandinė alga padidės iki 6,35 euro.
Nuo 2025 m. vidutinė pensija padidės 73 eurais ir sudarys 673 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi stažą, padidės 81 euru ir sudarys 721 eurą.
Nuo sausio 2025 m. pensijų indeksacija padidės 1,75%, bazinis valstybės pensijos dydis padidės nuo 72,35 iki 73,62 euro, o vienam žmogui sudarys 42,29 euro.
Padidės išmokos vaikams ir bazinės socialinės išmokos
Bazinės socialinės išmokos dydis sudarys 70 eurų (2024 m. buvo 55 eurai); bazinės neigalumo pensijos dydis — 248 eurai (2024 m. — 197 eurai); bazinės tikslinės kompensacijos dydis — 208 eurai (2024 m. — 165 eurai); valstybės pašalpos dydis — 221 eurą (2024 m. — 176 eurai).
Pavyzdžiui, vienkartinė naujagimio pašalpa 2025 m. padidės nuo 605 iki 770 eurų, "vaikiški" pinigai — iki 122,5 euro, o "vaikiški" pinigai daugvaikėms šeimoms arba šeimoms su neigaliais vaikais — iki 194,6 euro.
Padidės nedarbo pašalpa
Nedarbo pašalpa susideda iš pastovios ir kintamos dalies. Pastovi dalis priklauso nuo minimalios algos, todėl padidės nuo 215,01 euro iki 241,54 euro. Vidutinė nedarbo pašalpa 2025 m. padidės vidutiniškai 52 eurais (iki 525,5 euro).
Padidės privalomi sveikatos ir socialinio draudimo mokesčiai
Nuo Naujųjų metų padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiai savarankiškai dirbantys ir bedarbiai. PSD sudaro 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos, todėl nuo 2025 m. pradžios jis automatiškai padidės nuo 64,50 iki 72,45 euro per mėnesį.
Ūkininkai, kurie vykdo individualią veiklą, PSD moka 2,33% nuo minimumo (2025 m. jie turės mokėti 24,19 euro per mėnesį).
Pabrango tabako ir alkoholio produktai
Nuo sausio 1 d. įsigalioja padidintos akcizos alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams. 0,5 l alaus pabrango 5 centais, vynas stipresnis nei 8,5% — 21 centu, stiprus alkoholis — 69 centais.
20 cigarečių pabrango 26 centais, 20 g cigaru ir cigarilų — 36 centais, rūkymo tabakas — 26 centais. Šildomas tabakas pabrango 24 centais.
Elektroninių cigarečių skystis — 2 ml pabrango 92 centais.
Pabrango kuras
Dėl mokesčių pasikeitimo benzino litras Lietuvoje 2025 m. pabrango 6 eurocentimai, o dyzelio kuro — 13 eurocentimu, skystasis dujų automobiliams pabrango 4 eurocentimai.
Pasikeitė dujų ir elektros tarifai
Daugiau mokės už elektrą ir dujas 2025 m. Lietuvos gyventojai, kurie naudoja mažiausiai išteklių. Už elektrą mokės daugiau 460 000 vartotojų, kurie naudoja mažiausiai elektros energijos ir nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo.
Nuo sausio jie mokės 3-5% arba 0,3-1,1 euro daugiau (priklauso nuo plano).
Populiariausias planas "Standartinis". Nuo Naujųjų metų pagal šį planą 1 kWh elektros kainuos 20,5 eurocento — 4% arba 0,8 euro daugiau nei 2024 m. antrajame kvartale (19,7 eurocento).
Dujos pabrango iš dalies dėl numatytų aukštesnių kainų. Kai kurie vartotojai mokės aukštesnę abonentinę mokestį.
Vairuotojo pažymėjimai bus negaliojantys be medicininės liudijimo
Regitra primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. nebus galiojantys vairuotojo pažymėjimai tiems, kurie neturi galiojančio medicininės liudijimo. Po liudijimo gavimo pažymėjimai automatiškai taps galiojantys.
Nuostabu — šalia. Kazimierz Buга — žymus lietuvių kalbininkas
Zarasų rajonas žinomas ne tik savo istorija, nuostabia gamta, daugybe ežerų ir paminklų, bet ir žmonėmis, kurie pagarsino šį kraštą. Vienas iš jų — Kazimierz Buга, mokslininkas-lituanistas, kuris įnešė didžiulį indėlį į lietuvių kalbos plėtrą ir išsaugojimą.
Kazimierz Buга gimė 1879 m. lapkričio 6 d. valstiečio šeimoje Pažiagės kaime, kuris yra 9 kilometrais nuo Dusėtos. Iš pradžių jis mokėsi Dusėtos ir Zarasų mokyklose, o 14 metų tėvai jį nuvežė į Sankt Peterburgą, kur gyveno jo pusbrolis.
Ten Kazimierz baigė 4 metų gimnaziją prie katalikų šventovės šv. Kotrynos Aleksandriyskos, esančios Nevskom prospekte, kur ir šiandien vyksta pamaldos.
Baigęs gimnaziją 1897 m., 18 metų Kazimierz Buга įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, bet po metų atsisakė ketinimo tapti kunigu ir dėl to buvo nutraukta tėvų parama.
Nuo 1898 m. rudens Kazimierz pradėjo savarankiškai užsidirbti — darbavosi kaip mokytojas, 1899-1903 m. dirbo geofizinėje observatorijoje, dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje Sankt Peterburge.
Sankt Peterburge Kazimierz Buга susipažino su žinomu lietuvių kalbininku, profesoriumi Kazimierzu Jauniumi ir buvo jo mokslinis sekretorius.
Po lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų globos Sankt Peterburge 1905 m. jis įstojo į Sankt Peterburgo universitetą į filologijos fakultetą, kad studijuotų lingvistiką.
Studijuodamas universitetą Kazimierz Buга paskelbė savo pirmuosius mokslinius darbus, o už darbą apie slavizmus lietuvių kalboje buvo apdovanotas Aukso medaliu.
Baigęs universitetą 1912 m., jis liko lyginamosios kalbotyros katedroje, kad pasiruoštų profesorinio darbo veiklai.
Jis įnešė didžiulį indėlį į lietuvių kalbos tyrinėjimą, jos fonetinės struktūros, kirčio, gramatikos studijas ir tapo Akademinio lietuvių kalbos žodyno pradininku.
Vėliau Kazimierz Buга persikėlė į Karaliaučių, kur tęsė studijas Karaliaučiaus universitete vadovaujamas Adalberto Bezzenbergerio ir 1914 m. gavo magistro laipsnį lingvistikoje.
Nuo 1916 m. Kazimierz Buга dirbo Petrogrado universitete, o vėliau kaip privatus docentas persikėlė į Permę. Ten jis tris metus dirbo Permės universitete lyginamosios kalbotyros katedroje.
1919-1920 m. Kazimierz Buга buvo Tomsko universiteto profesorius, bet grįžo į Lietuvą, kur tapo Lietuvos švietimo ministerijos darbuotoju.
Tais pačiais 1920 m. jis pradėjo darbą kuriant Akademinį lietuvių kalbos žodyną.
Po dvejų metų Kazimierz Buга tapo Kauno universiteto profesoriumi. Jis dėstė beveik visą lingvistiką, ruošė studentams vadovėlius. 1924 m. jis paskelbė pirmąją "Lietuvių kalbos žodyno" dalį, o antroji dalis išėjo po jo mirties.
1924 m. birželį Kazimierz Buга išvyko į Aukštadvari, kad studijuotų dzūkų dialektą. Čia jis susirgо gripu sunkia forma. Kadangi jo sveikata pradėjo kelti nerimą, jis buvo pervežtas į Kauną, o po aštuonių dienų — į Karaliaučių, tačiau ir ten gydytojai negalėjo jam padėti.
1924 m. gruodžio 1-2 naktį Kazimierz Buга mirė. Jam buvo tik 45 metai.
Nepaisant to, kad Kazimierz Buга anksti išėjo iš gyvenimo, jis spėjo padaryti labai daug. Jį galima laikyti tikru lietuvių kalbos mokslo kūrėju.
Kazimierzo Bugos interesai apėmė beveik visas lietuvių kalbos mokslo sritis. Jis tyrinėjo kirčio išdėstymą lietuvių kalboje, įvairių garsų kilmę, jų istorinį plėtojimą, taip pat nustatė daugelio lietuvių žodžių kilmę.
Jis tyrinėjo lietuvių asmenvardinių žodžių darybą, paskelbė daugybę jų etimologijų — žodžių kilmės paaiškinimų.
Kazimierz Buга atkūrė originalias Didžiųjų lietuvių kunigaikščių asmenvardinių formas ir įnešė didelį indėlį į lietuvių kalbos fonetinę struktūrą, kirčio studijas, gramatiką.
Kazimierz Buга rūpinosi praktiniais rašytinės kalbos tobulinimo aspektais. Jis parašė ne vieną darbą apie rašybos unifikaciją ir išgelbėjo daug gražių lietuvių žodžių, kurie buvo paskelbti svetimais.
K. Buгa nesidominęs, matyt, tik lietuvių kalbos sintaksės klausimais.
K. Buгa bendradarbiavo su lietuviais, rusais ir vokiečiais kalbininkais ir turėjo ryšius su daugeliu žinomų XX amžiaus žmonių.
1958-1962 m. Vilniuje buvo išleistas trijų tomų K. Bugos darbų rinkinys "Rinktiniai raštai".
Lietuvoje gerbstima šio nuostabaus žmogaus, tikro savo šalies patrioto, kuris net ilgus studijų ir darbo užsienyje metus turėjo tikslą — lietuvių kalbos išsaugojimą ir plėtrą, atmintis.
Kazimierzo Bugos palaikai ilsisi Kaune Petraušūno kapinėse, o jo dvaras kasmet lanko daugybė turistų, kurie gali susipažinti su aplinka, kurioje gyveno žymus lietuvių mokslininkas, kai vasarą grįždavo į gimtąsias vietas, taip pat susipažinti su jo darbais.
Šiuo metu redakcija "TTS" projekto "Pažink dabartį, studijuodamas praeitį" rėmuose ruošia filmą apie Kazimierzo Bugos muziejų. Filmas bus rodomas svetainėje news.tts.lt, YouTube kanale "TTS.LT" ir kabelinėje televizijoje "Sugardas".
Kam gali būti sumažinta buitinių atliekų vežimo mokestis?
Daug gyventojų nežino, kad jei jiems skaičiuota buitinių atliekų vežimo mokestis viršija vieną procentą nuo jų pajamų, tai mokestis gali būti sumažinta.
Viešosios tvarkos ir mokesčių skyriaus vedėjas Marius Narušjavičius patvirtino, kad iš tiesų buitinių atliekų tvarkymo mokestis neturėtų viršyti vieno procento nuo žmogaus ar šeimos mėnesinių pajamų.
Pavyzdžiui, jei šeimos narių bendros metinės pajamos sudaro 10 000 eurų, tai metinė mokestis turėtų būti ne daugiau kaip 100 eurų. Arba jei vienas pensininkas gauna 300 eurų pensiją, tai jo metinės mokesties dydis neturėtų viršyti 36 eurų.
Marius Narušjavičius taip pat paaiškino, kad viešosios tvarkos ir mokesčių skyrius neturi duomenų apie gyventojų pajamas. Todėl kiekvienas gali savarankiškai apskaičiuoti savo metines pajamas, apskaičiuoti 1 procentą ir palyginti gautą sumą su skaičiuota mokesčio suma.
Jei pastebėjote, kad jums skaičiuota šiukšlių vežimo mokestis viršija 1 procentą, turite kreiptis į viešosios tvarkos ir mokesčių skyrių, kabinetuose 416 arba 418, arba telefonu +370 386 31432, +370 386 47 541, ir jums bus sumažinta mokesčio suma.
Marius Narušjavičius taip pat primena, kad atsisakymas nuo šiukšlių šachtų galėtų sumažinti šiukšlių vežimo mokestį. Jo nuomone, tokie namai kaip Taikos 6, Taikos 88 ir Veteranų 6 be problemų galėtų atsisakyti šiukšlių šachtų, nes konteinerių aikštės yra tiesiai jų kiemuose.
Taip pat Marius Narušjavičius prašo gyventojų atsisakyti popierinių mokesčio sąskaitų, kurioms, jo duomenimis, išleidžiama dešimtys tūkstančių eurų. Kaip skatinimo priemonė viešosios tvarkos ir mokesčių skyrius pasiūlo sumažinti metinį mokestį 5 eurais tiems gyventojams, kurie atsisakys popierinių sąskaitų.
Žiemos pavojai. Būkite atsargūs!
Šią žiemą Lietuvoje oras buvo nepastovus ir nenuspėjamas, nors daugelis nekantriai laukė tikrų žiemos dienų, balto sniego ir galimybės mėgautis žiemos pramogomis.
Tačiau be šviežio oro, fizinio aktyvumo ir geros nuotaikos žiemos pramogos kryžiuje slepia daug pavojų, apie kuriuos svarbu žinoti, kad jų išvengti ir apsaugoti savo artimausius.
Visagino gaisrinė-gelbėjimo tarnyba, priklausanti Panevėžio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybai prie Vidaus reikalų ministerijos, primena gyventojams, kad su šalčiais geriau nerizikuoti ir neiti ant užšalusių vandens telkinių.
Tačiau, kaip taisyklė, su pirmuoju ledu ten iš karto atsiranda žvejai ir vaikai, ieškantys pramogų.
Visiems, kurie eina ant ledo, svarbu žinoti apie pavojus, kurie juos gali pasitikti, ir kaip išgelbėti save ar padėti kitiems, jei jie įpuola po ledu.
Ledas laikomas tvirtu ir gali atlaikyti žmogų, jei jo storis viršija 7 cm. Žmonių grupei ledo storis turėtų būti ne mažiau kaip 12 cm. Tvirtas ledas paprastai turi mėlyną arba žalsvą atspalvį. Drumstai baltas arba geltonai atspalvį turintis ledas — netvirtas.
Vandens telkiniai niekada neužšąla tolygiai. Reikia atsiminti, kad silpnesni plotai yra ten, kur po ledu yra srovė, auga vandens augalai, guli sniegas arba įšalusios medžių šakos ir kiti daiktai. Šiose vietose ledas paprastai yra trapus ir plonas, todėl jų reikia aplenkti. Ypatingą atsargumą reikia proявить prie kranto, kur ledas dažnai yra silpnesnis ir gali turėti plyšius.
Jei matote žmogų, kuris įpuolė po ledu, skambinkite pagalbai telefonu 112. Šaltame vandenyje žmogus greitai šąla ir negali ilgai likti paviršiuje. Todėl reikia veikti greitai, bet atsargiai.
Prie nukentėjusio geriausia priartėti šliaužiant, plačiai išskleidus rankas, o jei įmanoma, padėti po savimi lentą arba slidę ir judėti jomis. Negalima šliaužti tiesiai prie polinio krašto, nes ledas atlaikytas žmogų tik 3-4 metrų atstumu nuo krašto.
Nukentėjusiam reikia mesti virvę arba iš šalikų susuktą improvizuotą trosą. Po to, kai nukentėjusį ištraukė ant ledo, jį reikia kuo toliau nusivilkti šliaužiant nuo pavojingos vietos ir kuo greičiau nuvežti į šiltą patalpą.
Žmogų reikia perkengti į sausus drabužius ir, jei reikalinga, suteikti pirmąją medicininę pagalbą.
Jei jūs įpuolote po ledu ir šalia niekas nėra, kuris galėtų padėti, svarbiausia — išlaikyti ramybę ir nepanikauti. Lėtai ir atsargiai pabandykite išlipti ant ledo ta kryptimi, iš kurios atėjote, nemėgindami plaukti į priekį.
Lipkite ant ledo, plačiai išskleidę rankas, kad padidintumėte atramos plotą. Stenkitės kuo daugiau perkelti svorio į krūtinę, tada po vieną ištraukite kojas. Išlipę, persiverkite kuo toliau nuo polinio ta kryptimi, iš kurios atėjote, nes ten ledas yra tvirtas.
Prisiminkite: būti ant užšalusio vandens telkinio niekada nėra visiškai saugu!
Saugokite vaikus ir būkite atsargūs patys!
Nauji metai, mieli visaginiečiai!
Baigėsi 2024 metai, kurie buvo kupini įvairių įvykių, naujų visuomeninių objektų atsiradimo Visagine (muziejus, muzikinis fontanas, inovacijų klasteris ir kt.) bei naujai sutvarkytų miesto kampelių.
Atėjo ypatingi metai — mūsų mylimo miesto 50-metis. Šis jubiliejinis sukaktis turėtų suvienyti visus visaginiečius! Nes šioje, iš esmės, visuomeninėje šventėje bus įpinti mūsų visų asmeniniai likimai, ir tai bus kiekvieno iš mūsų šventė.
Mieli visaginiečiai!
Nuoširdžiai dėkojame, kad 2024 metais buvote kartu su mumis! Jūs skaitėte ir žiūrėjote mus tinklalapyje news.tts.lt, buvote mūsų laidų žiūrovai kabelinės televizijos "Sugardas" kanale, daugelis jūsų esate mūsų puslapio "Facebook" ir "YouTube" kanalo TTS.LT sekėjai.
Ačiū už jūsų dėmesį mūsų informacinėms platformoms, kurios plėtėsi dėka mūsų partnerių — "Lietuva per savaitę", "Radio R" ir finansinės MRF — Medijų rėmimo fondo bei UAB "Sugardas" pagalbos.
2024 metais sukūrėme kelis filmus apie Visaginą ir įdomias mūsų krašto istorines vietas. Juos pamatysite "Sugardas" kanale ir mūsų tinklalapyje.
Kviečiame jus dalintis su mumis viskuo, ką pastebite, siūlyti temas siužetams 2025 metais!
Tinklalapyje ir laikraštyje atidarome rubriką "Pasitinkant Visagino 50-metį", kurią pildysime informacija šia tema, įskaitant ir jūsų medžiagą apie pirmuosius statytojus bei miesto veteranus.
Nuoširdžiai sveikiname jus su Naujaisiais metais!
Linkime jums sveikatos, laimės, meilės, taikos ir gerovės jūsų šeimoms!
Tegul šiuolaikinis greitis, informacijos srautai ir dirbtinio intelekto galimybės neužgožia jūsų asmeninio intelekto ir paliks laiko dvasiniam augimui bei tobulėjimui!
Linkime, kad 2025 metais išsipildytų visi jūsų planai ir slapčiausios svajonės.
Su Naujaisiais, 2025-aisiais, metais!
Redakcija