Vasario 16 d. — Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Brangieji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena — viena svarbiausių datų mūsų tautos istorijoje, primenanti garbingus mūsų šalies istorijos puslapius ir simbolizuojanti mūsų stiprybę, skatinanti puoselėti tradicijas bei gimtąją kalbą. Ginti ir puoselėti šias vertybes turime ne skambiais šūkiais, o savo darbais ir tikėjimu.
Sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ir nuoširdžiai linkime, kad ši diena kiekvieno iš mūsų širdyje pažadintų pasididžiavimą savo šalies praeitimi bei dabartimi, skatintų norą savo darbais kurti Lietuvos bei savo miesto gerovę. Džiaukimės laisve, branginkime ją ir tvirtinkime kasdieniais savo darbais!
Savivaldybės meras Erlandas Galaguz
Administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas
Su gimtadieniu, mūsų Lietuva!
Šiemet minime 103-iąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Laisvė — kažkas daugiau už būtį, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė ir nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiamos vertybės, jos aukščiau už gerovę. Lietuvių tautos poetas Justinas Marcinkevičius yra ištaręs: „Neliks nei duonos su druska, bet liks Tėvynė".
Visagino kultūros centras Lietuvos valstybės gimtadienį pasitinka teatro „Gyvenimas gražus!" (režisierė Birutė Davidovičė) kūrybos filmu „TU VISKAS — KUO IR KAM AŠ GYVENU!" ir visaginiečių vaikų piešinių paroda (VKC „Sedulinos" kiemelis).
Kiekviena tauta didžiuojasi savo laisve. Ar susimąstom, kas mums yra Vasario 16-oji? Ką reiškia laisvė kiekvienam mūsų? Kaip kovoje už laisvę suvokiamas Lietuvos partizanų vaidmuo? Kodėl palyginti nedidelė skaičiumi mūsų tauta, ta salelė tarp slavų ir germanų, nebuvo užlieta ir nuplauta audringos istorijos bangų? Kokios grėsmės iškyla nedidelėms tautoms visuotiniame dabarties globalizacijos procese?
Lietuva — mūsų gyvenimo žemė, mūsų pergalių ir pralaimėjimų, mūsų vilties ir meilės žemė.
Visagino kultūros centras
Nuo vasario 17 d. — nepasiturintiems gyventojams maisto išdavimas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Visagino skyrius informuoja, kad maisto produktai, finansuojami iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, nepasiturintiems Visagino savivaldybės gyventojams išdavimas prasidės nuo 2021 m. vasario 17 d. adresu Taikos pr. 15 D (prie Greitosios medicinos pagalbos pastato).
Išdavimo grafikas:
- vasario 17 d. nuo 10 iki 13 val.
- vasario 18 d. nuo 13 iki 16 val.
- vasario 19 d. nuo 10 iki 13 val.
- vasario 22 d. nuo 13 iki 16 val.
Gorodylanams primena, kad reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, būti apsaugotais kaukėmis ir laikytis saugaus atstumo — ne mažiau kaip 2 metrų.
Pagal Visagino Raudonojo Kryžiaus skyriaus vadovės Marijos Korkut, gavėjų sąraše šiuo metu — 1979 žmonės. Maisto rinkiniai šį kartą apima 8 rūšių produktus: avižų kruopas greitam paruošimui, makaronus, ryžius, vištienos konservus, kiaulienos konservus, pieną, cukrų ir konservuotą šaltibarščius. Kartu su produktais gyventojai gaus ir vienkartines kaukes.
Toliau galioja tvarka, pagal kurią gyventojai, du kartus neatvykę pasiimti maisto produktų, išbraukiami iš gavėjų sąrašo. Nepasiturintys piliečiai, norintys patekti į šį sąrašą, gali skambinti tel. 8 386 34 561.
Grebimo bazė pastatyta!
Po oficialaus perdavimo eksploatacijai ji bus perduota Sporto ir rekreacijos centrui.
"Grebimo rūmai"
Naujas, šviesus, pagrindinį grebimo bazės pastatą puošia didžiuliai langai, atidarantys nuostabų vaizdą į sniego padengtu ežerą, o viduje šis "grebimo rūmai" šviesūs, šilti, erdvūs ir kol kas tušti. Bet netrukus, po oficialaus grebimo bazės perdavimo eksploatacijai, ji bus perduota Sporto ir rekreacijos centrui, ir grebėjai greitai išmokės kiekvieną šio komplekso kvadratinį metrą.
Čia yra pakankamai plotų: penki sporto salės su persirengimo kambariais, dušais, trenerių patalpomis, medicinos personalo kambariu ir net pirtimi. Anksčiau buvo pastatytas hangaras 250 vietų, o dabar dar pastatyti ir pontonų prieplaukos.
Grebimo bazės statyboje skirtingais metais dirbo 7 rangovų organizacijos, kiekviena iš jų atliko darbus pagal savo specialybę.
Nuo vagonėlių iki statybos pradžios
1984 metais Nikolajus Goloskokovas — Volgogrado fizinio lavinimo instituto absolventas, studijęs grebimo katedroje, pradėjo savo svajonę — mokyti vaikus grebti baidarėmis. Jis įsigydavo vagonėlius, gaudavo medžiagas, siekė gauti laivelių, ir jo entuziazmą bei vienaminčių paramą galiausiai paskatino grebimo bazę.
Pradžioje miesto generaliniame plane buvo numatytas kapitalinės grebimo bazės statyba — stovyklos rajone. Gal seni gyventojai atsimena, kaip ten buvo kalami poliai. Apie tai prisimena ir Nikolajus Goloskokovas: "Generaliniame miesto plane buvo numatytas 159A pastatas prie mūsų ežero kranto, kuris idealiai atitiko mokymo-treniravimo darbų sąlygas grebėjų ruošimui".
Nikolajus sako, kad jis buvo supažindintas su tada planuotu grebimo bazės projektu, kuris savo masteliu, atrodytų, labiau tiktų dideliam miestui. Apie tai sako ir Eugenijus Šuklinas: "Tai buvo 3 aukštų kompleksas ne tik su sporto salėmis ir žiemos stadionais, bet ir su grebimo baseinais. Tokioje bazėje galėtų treniruotis mūsų regiono rinktinės komandos".
Bet atėjo kiti laikai ir šio grebimo komplekso statybos planams nebuvo lemta įgyvendinti. Kalti poliai buvo užpilti, pradinis generalinis planas buvo pakeistas, ir grebimo bazei statyti buvo skirta nauja vieta — ten, kur ji egzistavo kartu su savo vagonėliais.
"Laikinoji bazė tapo mūsų namu daugeliui metų", — sako šiandien E. Šuklinas. Nepaisant to, planai statyti šiuolaikinį grebimo kompleksą niekada nebuvo pamiršti.
Nauja grebimo bazė galėjo atsirasti pakrantės zonos rekonstrukcijos projekte — 2009 metais ji buvo įtraukta į šį projektą. Tačiau vėliau grebimo bazės statyba turėjo būti išbraukta iš bendro projekto. Reikalas buvo tas, kad dokumentuose grebimo bazė neturėjo jokio juridinio statuso — pagal popierius šis objektas neegzistavo. O kadangi Europos projektas pakrantės zonos atnaujinimui nenumatė naujų objektų statybos, o tik leido atlikti senų objektų rekonstrukciją, grebimo bazės negalima buvo statyti pakrantės zonos rekonstrukcijos rėmuose.
Šiandien sunku spręsti, ar buvo galima dokumentuoti grebimo bazės vagonėlius, egzistuojusius nežinomomis teisėmis, ar ne. Grebimo bazės statybos klausimas neišnykdavo iš darbotvarkės, ką nemažai lėmė mūsų kanojistų Eugenijaus Šuklino ir Raimondo Labutsko pergalės tarptautinėje arenoje, o E. Šuklino sidabrinė medalė 2012 m. Londono olimpiadoje neabejotinai prisidėjo prie visų procesų suaktyvėjimo kuriant šiuolaikinę grebimo bazę.
Nuo 2013 metų pradėti įgyvendinti planai projektuoti ir statyti šį objektą, o lapkričio 2014 metais pradėti paruošiamieji darbai grebimo bazės aikštelėje.
Kelias buvo "ilgas ir tolimas"
Statyba vyko su dideliais sunkumais — keičiasi projektas, nutrūksta finansavimas. Buvo pasiūlymai statyti tarptautinio lygio grebimo bazę, kurioje galėtų vykti Europos ir pasaulio čempionatai. Eugenijus Šuklinas iš pradžių buvo prieš šį projektą: finišo bokštas, starto sistemos, specialūs grebimo kanalai, būtini tarptautinio lygio varžyboms, žymiai pabrangino projektą. Galiausiai buvo priimtas jo dabartinis variantas.
Statybą atidėliojo ne tik sprendimų keitimas, bet ir finansavimo problemos, iš kurių daugelis sėkmingai buvo išspręstos Seimo nario Algimanto Dumbravo dėka.
Proverka projekto įgyvendinime buvo 2019 metų pradžia, kai tuometinio vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio aiškiai pareiškė, kad jei statyba tęsis 10 metų, objektas fiziškai ir moraliai pasenės. Buvo pažadėta valstybės parama, jei savivaldybė finansuos 40 procentų. Nuo to laiko statyba vyko be reikšmingų sutrikimų, ir šiandien matome jos puikų rezultatą.
Perspektyvos
Neabejotinai baigtas ir eksploatacijai paruoštas grebimo bazės kompleksas atidarinėja naujas perspektyvas šio sporto rūšies plėtotei mūsų mieste.
Kaip prisimena E. Šuklinas, anksčiau daugelis savo sėkmę siejo su sunkiomis treniravimosi sąlygomis — girdi, dideli sunkumai gimdė tikrus medalių kovotojus. "Tai neteisinga", — sako Eugenijus, — "Iš tiesų, daugelis vaikų ateidavo į grebimo bazę, įkvėpti mūsų pergalių. Kol šilta ir saulėta — viskas gerai. Bet pradėdavo šaltis, o vagonėliai nebuvo šildomi, persirengti reikėdavo šaltyje, dušo nebuvo, tualetas buvo lauke... Ir tėvai sakydavo: 'Ne, mums tai netinka' ir vedė vaiką į kitą sportinę sekciją".
Šiandien Šuklinas prognozuoja jaunų grebėjų skaičiaus augimą nuo 120-140 žmonių iki 200-300. Kuo daugiau sportininkų, tuo daugiau čempionų galima išauginti.
Eugenijus mano, kad pastatyta bazė gali tarnauti ne tik visaginiečių sportininkų treniravimui, bet ir būti paruošiamojo-treniravimosi centru jaunimo-jaunimo rinktinėms. Be to, Šuklino nuomone, mūsų grebimo bazė gali tapti paraolimpinių sportininkų ruošos centru šioje sporto rūšyje.
"Norėčiau plėtoti mūsų mieste grebimą žmonėms su negalia", — sako Šuklinas. — "Kitoje olimpiadoje šis sporto rūšis jau bus įtraukta į Paraolimpinių žaidynių programą. Mūsų grebimo bazė aprūpinta liftu, pritaikymais žmonėms su negalia, todėl yra visos sąlygos Lietuvos paraolimpinei grebimo rinktinei. O kur rinktinė, ten ir geras finansavimas. Labai malonu, kad mieste atsirado toks objektas. Džiaugiuosi, kad nauja sportininkų karta treniruosis geresnėmis sąlygomis nei mes, ir linkiu jiems pasiekti aukščiausių rezultatų!".
Itaip, grebimo bazė pastatyta, ir mes sveikiname su tuo visus mūsų miesto gyventojus!
Ina NEGODA
Vienais — baudos, kitais — dovanos
Šeštadienį, vasario 6 d., Visagino policijos komisariato darbuotojai ir jų savanoriai pagalbininkai įvairiais miesto kampais surengė akciją "Ačiū už karantino reikalavimų laikymąsi". 120 atsitiktinių praeivių, su kuriais policija vedė pokalbius, gavo simbolines dovanas — už sąmoningumą.
Praktiškai visi gyventojai buvo nusiteikę draugiškai, policijos kontrolę, jų žodžiais, jie vertina palankiai. "Patikras reikia daryti, ne visi žmonės sąmoningi, kitas reikalas — baudos labai didelės, nesuderinamos su mūsų algomis", — dalijo savo nuomonę visaginiečiai.
Baudos iš tiesų nešalumos — nuo 500 iki 1500 eurų. Jei per metus žmogus už karantino taisyklių pažeidimą nebuvo patrauktas administracinei atsakomybei, jam gali būti paskirta minimali bauda — 250 eurų.
Pagal Visagino policijos komisariato viršininko Gintaro Mažinto, jei yra lengvinančių aplinkybių, policija gali apsiriboti oficialiu įspėjimu.
Yra žmonių, kurie negali dėvėti apsauginių kaukių dėl tam tikrų ligų, jie tiesiog dusina. Tokiais atvejais protokolų nesudaro, tačiau administracinis bylas vis tiek pradedama. "Jei žmogus su savimi neturi atitinkamo medicinos pažymėjimo, o taip dažniausiai ir būna, policija daro užklausą į medicinos įstaigą, kur gali patvirtinti paciento diagnozę", — sako Gintaras Mažintas. — "Gavus teigiamą atsakymą, administracinė byla nutraukiama".
Tuo tarpu Visagino policijos komisariato viršininkas pažymi, kad kaukių nebuvimas ir netinkamas jų dėvėjimas — ne pats dažniausias pažeidimas. Jie, taip pat kaip ir ignoravimas taisyklių dėl judėjimo tarp savivaldybių, gali būti priskirti 2-3 vietai. O pirmoje vietoje — nepriimtinas žmonių sutelkimas: absoliuti dauguma visaginiečių baudžiami už tai, kad jie rengiasi triukšmingose vakarėliuose, o kaimynai, kaip taisyklė, iškviečia policiją.
"Kontrolė dėl priimtų taisyklių laikymosi nesilpnėja", — perspėjo Gintaras Mažintas, — "ji bus vykdoma iki karantino pabaigos".
Jūs klausėte. Ar galima vaikščioti miške be kaukės?
"Jei išeinu pasivaikščioti į mišką ir aplink — niekas, kam man apsauginė kaukė? Ir kodėl jos negalima nuleisti ir nekvėpuoti šviežiu oru, kai eini po miestą ir, tarkime, 50 metrų spinduliu nėra nė vieno žmogaus? Tai visas absurdas".
Klausimai gana logiški. Bet logika šiuo atveju neatleidžia nuo administracinės atsakomybės.
Pagal galiojantį vyriausybės nutarimą, kaukės ar kito apsauginio priemonės, dengiančios nosį ir burną, galima nedėvėti tik tada, jei žmogus yra už gyvenamos vietos ribų, mūsų atveju — už miesto ribų. Ir tai tik su sąlyga, kad 20 metrų spinduliu nėra nieko (išimtis — tik šeimos nariai).
"Taigi miško parko zonoje, prie ežero Visagine ir naktinių pasivaikščiojimų metu tuščiomis gatvėmis žmonės turi būti su kaukėmis", — sako Visagino policijos komisariato viršininkas Gintaras Mažintas.
Tuo pačiu jis pažymi, kad mūsų mieste jaunimas stengiasi laikytis visų reikalavimų, o senuoliai, priklausantys rizikos grupei, iš neaiškių priežasčių priimtas taisykles dažnai ignoruoja.
Eugenijus Tamonys — apie padėtį darbo rinkoje
Beprecedentinis nedarbo lygis. Nepatraukli situacija su darbo įdarbinimu, nors tas, kuris nori, ir šiandien gali rasti darbą. Pinigų išmokų skaičiavimo tvarkos pasikeitimas.
Apie padėtį darbo rinkoje kalbėjomės su Visagino užimtumo tarnybos vadovu Eugenijumi Tamonio.
— Ką šiandien liudija skaičiai?
Skaičiai liudija pablogėjusią situaciją. Dabar beveik 5 tūkstančiai ieškančių darbo, apie 2 tūkstančius bedarbių. Nedarbo lygis — 18,5 proc. Tokio pas mus niekada nebuvo. Bet jis padidėjo visur, visoje Lietuvoje. Pagal nedarbo lygį mes — antrieji Utenos rajone, po Utenos, visuose kituose rajonuose situacija blogesnė, bet tai neramina.
— Pakalbėkime apie pinigus. Kokių išmokų neteko gyventojai, kaip dabar moka už sustojimus?
Vieni neteko išmokų, kiti įgijo teisę jas gauti. Nuo sausio 1 d. pasikeitė įstatymai ir išmokų tvarka ieškant darbo, sudaranti 200 eurų, ir sumų dydžio 257 eurų savarankiškai dirbantiems asmenims, išduotoms iki Naujųjų metų. Keičiasi taisyklės, todėl vieni gaus pinigus, kiti — ne. Kiekvienas atvejis pagal įstatymų nuostatas nagrinėjamas atskirai. Nenoriu išsamiai apie tai pasakoti, kad nesuklaidintumėte žmonių. Informacijos apimtis labai didelė, ir kas nors gali ją neteisingai suprasti. Taigi, kiekvienas atvejis nagrinėjame atskirai. Kažkas, atrodo, liks nusivylęs, kažkas pasidžiaugs, nes gaus tai, ko nesitikėjo.
Pasikeitė darbdavių išmokų tvarka, ir jie informuojami apie šiuos pokyčius, todėl nebus to minėti. Trumpai tariant, visi trys vadinamųjų "kovidų" išmokų tipai — ieškantys darbo, savarankiškai dirbantys ir už sustojimus — patyrė pokyčius. Vienus jie palies, kitus — ne.
— Kokia situacija su darbo vietomis?
Situacija su darbo vietomis liūdna. Jei anksčiau buvo iki 100 laisvų darbo vietų per dieną, tai dabar — iki 50, įskaitant ir importines, kaip aš jas vadinu, darbo vietas, tai yra darbą ne Visagine. Taigi duomenys apie įdarbinimą ir laisvas darbo vietas neradina.
Kokios darbo vietos, jei įmonės daugiausia sustojusios.
— Nėra masinio atleidimo?
Masinio atleidimo nėra, nes žmonės siunčiami į sustojimą. Kam atleidinėti, jei vyriausybė vis dar teikia paramą: didesnę, mažesnę — tą, kuri numatyta įstatymuose. Sumos po Naujųjų metų padidėjo, atleidinėti nėra prasmės. Atleidimas gali prasidėti po to, kai baigsis šios išmokos. O kada jos baigsis? To pasakyti negaliu.
— Ir dabar, tikriausiai, nieko negalima prognozuoti ir planuoti?
Prognozuoti galime tik tai, kad ateityje grįšime į darbą. Ir tai sunkiai. Vieni sako, tai bus pavasarį, kiti linkę manyti, kad gal vasarą. Bet tikiu, kad susidorosime su situacija pavasarį. Dabar mūsų biure kiekvieną dieną — 2-3 darbuotojai, visi kiti dirba iš namų, darbo procesas, žinoma, nesustabdytas.
Kas liečia įdarbinimą, tas, kuris nori dirbti, ir šiandien gali įsidarbinti. O jei žmogus ateina į Užimtumo tarnybą dėl jam skiriamų pinigų, didelio susidomėjimo darbu, suprantama, nerodys.
Sustabdytas profesinis mokymas, nes vykdomas nuotoliniu būdu. Bet toliau galioja mūsų subsidijuoto įdarbinimo programos, profesinių įgūdžių įgijimo, savarankiško užimtumo, dabar tik priimamos paraiškos. Netrukus bus paskelbta ir vietos iniciatyvų užimtumo srityje programa.
Problema tik ta, kad visa tai daroma nuotoliniu būdu, o ne taip, kaip visi — ir mes, ir gyventojai — įpratę. Korespondento inf.