Ataskaitinė-rinkimų konferencija Nepriklausomo IAES profesinės sąjungos. Vladimiro Dranik vietoje vadovo paskirta Iloną Nekrošienė
Liepos 10 d. salėje "Vgaizuzse" vyko Nepriklausomo IAES profesinės sąjungos ataskaitinė-rinkimų konferencija, kuri rengiama kas tris metus. Konferencijoje dalyvavo 75 delegatų – IAES ir Visagino sporto centro darbuotojų, kurie atstovavo savo darbo kolektyvams.
Nepriklausoma profesinė sąjunga, įkurta 1991 m. balandžio mėn., šiandien turi apie 600 narių ir yra viena didžiausių profesinių sąjungų organizacijų Lietuvoje. Konferencijos svečiais buvo Seimo nariai Algirdas Sisas ir Algimantas Dumbrava, energetikos viceministerė Lina Sabaitienė, Energetikos ministerijos socialinių reikalų ir darbo atstovas Vita Baliukjavičienė, IAES generalinis direktorius Audrius Kamenas, IAES valdybos narys Rimvidas Štipinis ir Visagino meras Erlandas Galagas.
Kolektyvinis susitarimas: kompromisas – gerai, bet socialinis dialogas – geriau
Ataskaitą apie praėjusią trijų metų kadenciją pateikė Iloną Nekrošienė, kuri pastaraisiais mėnesiais ėjo Nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininko pareigas. Pranešėja daug dėmesio skyrė darbui, susijusiam su kolektyvinio susitarimo paruošimu ir priėmimu, kuris leidžia visiems IAES darbuotojams naudotis papildomomis socialinėmis garantijomis.
I. Nekrošienė pažymėjo, kad derybos dėl kolektyvinio susitarimo vyko pagal naują, nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantį Darbo kodeksą, kuris sumažino darbuotojo teisinę apsaugą iki minimumo. Todėl buvo itin svarbu kolektyviniame susitarime užfiksuoti papildomas darbuotojų teises ir garantijas, darbo apmokėjimo sąlygas, atostogų suteikimo tvarką ir kt.
Derybos tarp šalių (profesinių sąjungų ir darbdavio) buvo labai sudėtingos, nes, kaip pažymėjo I. Nekrošienė, "darbdavys siekia pasiekti rezultatų su maksimaliais santaupomis, įskaitant ir darbuotojų sąskaita, o profesinės sąjungos siekia padidinti darbuotojų atlyginimus, ir tai jau iš esmės sukelia prieštaravimus".
Tačiau šiuos prieštaravimus pavyko įveikti dėl stiprios Nepriklausomos profesinės sąjungos derybų komandos, kurioje buvo Vladimiras Dranik, Konstantinas Loboda, Nikolajus Pebedjavičius, Ropandas Kaulakis, Parisa Lašienė ir kt., o taip pat kolegų iš kitų profesinių sąjungų. Visi šios komandos nariai mokėjo argumentuotai įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.
"Profesionalumas ir kompetentingumas profesinių sąjungų lyderių – bet kokių mūsų derybų sėkmės garantija", – savo pranešime pažymėjo I. Nekrošienė.
Derybų metu pavyko įtikinti IAES administraciją ir Energetikos ministeriją dėl metinio atlyginimo peržiūros mechanizmo nustatymo. Šalys susitarė, kad tai bus daroma kiekvienais metais ne vėliau nei liepos 1 d.
Tuo pačiu metu I. Nekrošienė atkreipė dėmesį į tai, kad atlyginimų fondo paskirstyme vis dar nepakanka skaidrumo ir sąžiningumo. Priežastis, jos nuomone, – asmeninis vadovų, tiesiogiai atsakingų už darbuotojų veiklos vertinimą ir atlyginimų peržiūrą, šališkumas arba destruktyvus požiūris.
"Dėl to profesinės sąjungos iškelia klausimą dėl mūsų atstovų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą šiuo klausimu", – sakė I. Nekrošienė.
Ji taip pat papasakojo, kaip derybų metu profesinė sąjunga sugebėjo įtikinti Energetikos ministeriją ir IAES valdybą kasmet skirti lėšas kolektyvinio susitarimo vykdymui – daugiausia darbuotojams teikiant materialinę pagalbą dėl ligos ir kitais atvejais.
Matome, kad derybos dėl kolektyvinio susitarimo buvo sudėtingos, ne be pagrindo jos truko visus metus. Tačiau su kiekvienu nauju kolektyviniu susitarimu IAES galima pastebėti, kaip auga socialinio dialogo vaidmuo: profesinė sąjunga stengiasi pasiekti tikslą ne per nuolaidas ir kompromisus, bet įtikinimu.
"Mums nėra teisinio grąžinimo į streiką, todėl bet kokioje situacijoje reikia derėtis! Alternatyvos socialiniam dialogui nėra", – įsitikinusi I. Nekrošienė. "Tik per socialinį dialogą turime galimybę civilizuotai susitarti, išspręsti ginčytą situaciją ir subalansuoti šalių interesus".
Papildomų socialinių garantijų dėl IAES darbuotojų įstatymo galiojimas
Šiandien Nepriklausomoje IAES profesinėje sąjungoje yra 30,15 proc. nuo bendro stoties personalo skaičiaus. Dažnai iš IAES darbuotojų, nepriklausančių profesinei sąjungai, galima išgirsti kritikos dėl jos darbo: girdi, ką jie ten daro? Tačiau, kaip sakė ilgametis Nepriklausomos profesinės sąjungos draugas, daugelį metų Seimo narys A. Sisas, dalyvavęs daugelio įstatymų rengime ir priėmime, "tik už vieną "Papildomų IAES darbuotojų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą" profesinės sąjungos nusipelno piedestalo".
Dėl šio įstatymo iš stoties atleiduose žmonės gavo geras išmokas išėjus į ankstyvą pensiją, galimybę gauti pašalpą iki pensinio amžiaus pasiekimo, o vėliau – pilną pensiją, taip pat persikėlimo į kitas šalis, net į JAV, išlaidas ir daug kitų privilegijų, kurių net nesapnavo kitų įmonių darbuotojai.
2003 m. priimto socialinių garantijų įstatymo galiojimas palietė tūkstančius IAES darbuotojų. Vladimiras Dranik interviu redakcijai priminė, kad Socialinių garantijų įstatymas turėjo nutraukti savo galiojimą kartu su galutinu stoties uždarymu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. Profesinėms sąjungoms pavyko pratęsti šio įstatymo galiojimą, kuriame buvo ir nemažas parlamentaro A. Sisaso indėlis.
Konferencijos metu Nepriklausomos profesinės sąjungos nariai uždavė nemažai klausimų generaliniam direktoriui A. Kanenui, įskaitant ir tai, kiek dar bus galima naudotis Socialinių garantijų įstatymo nuostatomis. A. Kamenas paaiškino, kad įstatymas nutrauks savo galiojimą kartu su naujos licenzijos išdavimu IAES išmontuoti: "Teoriškai tai gali įvykti 2022 m. rugsėjį".
Tačiau, kaip savo pranešime pažymėjo I. Nekrošienė, profesinė sąjunga laiko būtinu siekti alternatyvių socialinių garantijų tiems, kurie toliau dirbs su aukštos radioaktyvumo atliekomis. "Tai galima padaryti, pavyzdžiui, per draudimą – mūsų yra pasiūlymai. Svarbu bendras visų šalių noras rasti sprendimą. Jei reikia, tai ir per teisės aktų pakeitimus", – sakė I. Nekrošienė.
Koronaviruso patikrinimas
Koronaviruso infekcija tapo rimta visų IAES padalinių ir profesinės sąjungos vaidmens nestandartinėse situacijose patikra.
Nuo pat karantino pradžios profesinė sąjunga pradėjo aktyvų darbą su Energetikos ministerija dėl darbuotojų prastovos apmokėjimo klausimo. "Bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad darbuotojai gautų už prastovą bent pagrindinį atlyginimą, o ne 40 procentų nuo atlyginimo, arba paprasčiau tariant, minimumą. Juk daugelis jų – vieninteliai šeimos šeimininkai. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip sąžiningai bus įvertinti žmonės, kurie tuo metu iš esmės buvo pirmoje linijoje ir kurių pečiams atiteko didžiulė atsakomybė ir apkrova", – sakė I. Nekrošienė pranešimo metu.
IAES generalinis direktorius Audrius Kamenas savo kalboje aukštai įvertino personalo darbą "nuotolyje", taip pat IT specialistų profesionalumą, kurie sukūrė technines sąlygas nuotoliniam darbui. Tačiau profesinės sąjungos kritika buvo nukreipta į situaciją su autobusų maršrutais į IAES, kurie iki šiol nebuvo atkurti. "Profesinės sąjungos pradėjo skambinti į visus varpus dar kovo mėnesį, iš karto po karantino paskelbimo, tačiau transporto įmonės ir IAES administracijos derybos su mero dalyvavimą iš esmės pradėjo tik liepos pradžioje", – sakė I. Nekrošienė.
A. Kamenas savo ruožtu patikino, kad nuo spalio 1 d. autobusų maršrutai bus atkurti.
I. Nekrošienė: "Tik per dialogą galima ko nors pasiekti"
Iš vadovo posto išėjusiam Nepriklausomos profesinės sąjungos lyderiaui Vladimirui Dranikui buvo pasakyti nuoširdžios padėkos žodžiai – tiek iš profesinės sąjungos narių, tiek iš visų konferencijoje dalyvavusių svečių.
"Aš dar ankstesnėje ataskaitinėje-rinkimų konferencijoje sakiau, kad renkamiesi paskutinį kartą. Manau, kad turėtų būti vadovų pasimainymas. Tame ir yra profesinės sąjungos demokratiškumas", – sakė V. Dranik.
Ar naujas Nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas tęs pasirinktą profesinės sąjungos darbo liniją ir ką naujo galima į ją įnešti? Atsakydama į šiuos klausimus, Iloną Nekrošienė sakė: "Tai, ką Vladimiras darė pastaraisiais 11 metų, tai didžiulės patirtis bendradarbiavimo su darbdaviu srityje, ir jas reikia išsaugoti. Profesinė sąjunga turi iškėlę savo reikalavimus, veikti drąsiai ir ryžtingai. Tačiau siekiant pasiekti tikslą, reikia mokėti derėtis su darbdaviu, tik per dialogą galima ko nors pasiekti. Ir būtinai turi būti abipusis pasitikėjimas. Be jo bet koks bendravimas praranda prasmę.
Kas liečia galimus naujovės, tai, tikriausiai, reikėtų į kolektyvų susitarimą įtraukti papildomas garantijas profesinės sąjungos nariams. Naujas Darbo kodeksas suteikia tokią teisę. Profesinių sąjungų vadovams buvo kritika dėl to, kad nepakanka socialinių garantijų profesinės sąjungos nariams. Manau, kad šioje srityje reikia dirbti, tuo labiau kad Darbo kodeksas tai leidžia, ir yra supratimas iš ministerijos ir kitų institucijų pusės".
Konferencijos metu Nepriklausomos profesinės sąjungos nariai uždavė nemažai klausimų dėl atlyginimų, kurie dažnai žymiai skiriasi skirtingų darbuotojų, atliekančių tą patį darbą. Buvo klausimų ir dėl priedų už darbą su panaudotu branduoliniu kuru.
Konferencijos delegatai papasakos apie šias aktualias temas savo kolektyvuose. O jei IAES darbuotojams liks klausimų – profesinių sąjungų durys jiems atviros!
Kaip kovoti su taisyklių pažeidėjais miškuose ir ežeruose
Redakcija paprašė Ignalinos aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Viktoro Ksenzovas priminti taisykles, kaip elgtis gamtoje, ir papasakoti, kur turėtų kreiptis gyventojai, jei jie tampa liudininkai įvairių pažeidimų miškuose ir prie ežerų.
Daugelis visaginčių skundžiasi tais gyventojais, kurie nemoka kultūringai atlikti laisvalaikį gamtoje – kuria laužus ne tam skirtose vietose, arti ežerų priartina automobilius ir po savęs palieka šiukšlių krūvas. Kaip patraukti tokius pažeidėjus atsakomybėn?
Pasirodo, tai gali padaryti kiekvienas žmogus. Kaip paaiškino V. Ksenzovas, aplinkos apsauga daugiausia dirba pagal gyventojų pranešimus. Jei žmogus pastebi pažeidimą, jis gali paskambinti telefonu 112 ir apie tai pranešti. Šiuo metu aplinkos apsaugos inspektoriai budėja 24 valandas, jie gali atvykti į pažeidimo vietą per pusvalandį ir taikyti sankcijas pažeidėjams.
Kokie yra elgesio gamtoje taisyklės?
"Negalima kurti laužo ten, kur nori. Jei tai daroma prie ežero kranto, tai atstumas nuo laužo iki artimiausio medžio turi būti ne mažiau kaip 5 metrai, aplink laužą turi būti mineralizuota juosta, kad neužsidegintų spygliuočiai. Negalima palikti laužo be priežiūros – nuo to atsitinka gaisrai.
Šiukšlės poilsio zonose sukelia daug nusivylimo atostogaujantiems. Ypač dažnai skundai dėl to pateikiami iš sodybų masyvų "V" savivaldybės "Raizagis" gyventojų, kurie maudosi ežere Lapušiškės, vadinamame liaudyje "Bliudžiu".
"Mūsų žmonės paprastai atveža į poilsio vietą labai daug maisto. Bet jei tu sugebėjai jį atvežti, tai būk malonus, atvesk ir savo šiukšles! Pažeidėjų baudime gali padėti ir gyventojai. Priminiu, kad jie gali skambinti telefonu 112 24 valandas. Darbo metu galima skambinti man (8-686-32926) arba Visagino aplinkos apsaugos specialistui Romanui Didenkui (8-615-86821). Mūsų darbas organizuotas taip, kad ne darbo metu mums nėra jokių įgaliojimų. Jie mums suteikiami tik tada, kai gauname užduotį iš mūsų budėtojo.
Jei problema nereikalauja neatidėliotino sprendimo, galima kreiptis el. paštu viktoras.ksenzovas@aad.am.lt. Visi skundai yra nagrinėjami.
Kokie yra automobilių parkavimo šalia vandens telkinių taisyklės?
"Automobiliu negalima priartėti prie ežero arčiau nei 25 metrai. Jei anksčiau sankcijos buvo nedidelės – 15-30 eurų, tai dabar jos padidėtos iki 60 eurų. Tai – pusė minimalios baudos, tačiau tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, pažeidėjas nesutinka su sankcija), bauda gali būti padidinta iki 120 eurų.
Ypač daug automobilių parkavimo pažeidimų prie ežero Švėntos, kur mėgsta atlikti laisvalaikį visaginčiai. Automobilį galima palikti tik ten, kur yra ženklas "Stovėjimo vieta". Leidžiama priartėti prie ežero, pavyzdžiui, kad išlaipioti vaikus, išimti bagažą, bet tada reikia pastatyti automobilį stovėjimo vietoje. Bauda už parkavimą ne stovėjimo vietoje – nuo 15 iki 120 eurų.
Kokie yra vėžių ir žuvies žvejybos taisyklės?
"Lietuvos siaurapilvių vėžių žvejyba leidžiama nuo liepos 15 d. iki spalio 15 d. Lietuvos vėžius galima žvejoti tik su 5 spastais, o per dieną leidžiama pagauti ne daugiau kaip 50 vėžių. Už spastų skaičiaus ir pagautų vėžių viršijimą skiriama bauda.
Visai kitokia situacija su mums atvežtais amerikietiškais vėžiais. Šio tipo vėžių žvejybai nėra jokių apribojimų – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais.
Jei spastuose pagautas žuvis, ją reikia paleisti – imti jokiu būdu negalima.
Žvejybai ir vėžių žvejybai reikalingos leidimai. Juos galima įsigyti internete sistemoje "ACB", taip pat prekybos centre "Maxima" – kasininkai apie tai informuoti. Leidimai gali įsigyti ir atvykę pas mus svečiai iš užsienio.
– Ačiū už informaciją!
Kalbėjosi Inna NEGODA