VIS-INFO Nr. 22/327, 2025 m. gegužės 29 d.
Ar bus uždaromi kai kurie ligoninės skyriai?
Šį ir kitus klausimus atsakė Visagino ligoninės direktorius Kastitisas Matuljavičius.
Paskutiniais laikais mieste kalbama, kad Visagino ligoninėje gali būti uždaryti vaikų ir chirurginiai skyriai. Dėl to kreipėmės į ligoninės direktorių Kastitisą Matuljavičių ir paprašėme papasakoti, kiek pagrįsti gyventojų nerimą.
"Ligoninės poliprofiliškumas išsaugomas"
— Mes neplanuojame uždaryti vaikų skyriaus, — sako Kastitisas Matuljavičius. Manau, kad tokiam dideliam miestui, o Visaginas — tai tikrai gana didelis miestas, tai labai svarbu. Palyginti su kitais rajonų centrais, pas mus yra daug jaunų šeimų, mažų vaikų ir kitų vaikų amžiaus pacientų. Todėl tikrai neplanuojame šio skyriaus uždarymo.
Mes išsaugojome mūsų ligoninės poliprofiliškumą, kad čia galėtų dirbti įvairių specialybių specialistai — ne tik vaikų gydytojai, bet ir chirurgai, neurologai ir kiti. Sąmoningai nesukūrėme struktūrinio sveikatos centro, kaip tai padarė kituose rajonuose, o vietoj to organizavome funkcionalų sveikatos centrą, kuris leido kiekvienai medicinos įstaigai išsaugoti savo teisinį statusą, būtent tam, kad išsaugotume ligoninės poliprofiliškumą.
Grįžtant prie vaikų skyriaus temos, galiu pasakyti, kad apie jo uždarymą negali būti jokios kalbos. Į mūsų vaikų skyrių atvyksta pacientai iš Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, o kartais net iš Švėnčionių, nes kitur vaikų skyriai jau likviduoti. Vaikų skyrius liko tik Utėnoje, net Ukmergėje jo jau nėra. Įsivaizduokite, jei vaikui staiga atsirastų ūmi situacija — būtų tai dieną ar naktį — jį reiktų vežti į Utėną ar net į Vilnių. Tai būtų visiškas absurdas. Todėl šio skyriaus būtinybėje nėra jokių abejonių.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kad vaikų skyrius galėtų toliau funkcionuoti, jis turi kasmet gydyti ne mažiau kaip 1100 vaikų. Vietose, kur šie skyriai buvo uždaryti, pacientų skaičius buvo žymiai mažesnis. Mes gydome apie 1000 vaikų per metus. Tai gana daug. 1000 vaikų — tai didžiulė našta mūsų skyriuje dirbantiems gydytojams. Bet kol kas mes to sprendžiame.
Žinoma, skyrius toliau funkcionuoja dėka vedėjos — daktarės Aistos Snečkuvienės. Ji puikiai справляется со своей работой: ir iš profesionalaus požiūrio, ir iš pacientų santykio perspektyvos, ir iš gydymo kokybės. Dėka jos pastangų skyrius išsaugotas ir toliau dirba.
Apie chirurginį skyrių
— Chirurginio skyriaus taip pat neplanuojame uždaryti, — tęsė K. Matuljavičius. Pas mus neseniai viešėjo sveikatos apsaugos ministras, kuris siūlė uždaryti chirurginį skyrių ir palikti tik dieninę chirurgiją. Manau, kad to daryti negalima.
Pas mus priėmimo chirurginiame skyriuje per dieną apsilanko iki 25 pacientų. Gali būti, kad dalis jų neateitų, jei nebūtų budėjusio chirurgo ir chirurginio skyriaus. Bet dauguma šių pacientų būtų priversti važiuoti į Vilnių — tai 160 km, arba į Utėną — 30 km. O ten ligoninės jau perkrautos, nes kaimyninėse rajonuose — Anykščiuose, Molėtuose, Zarasuose, Ignalinos — chirurginių skyrių nėra.
Pas mus per naktį gali atvykti iki 20 žmonių — su nupjautais pirštais, su aštriais pilvo skausmais, su kitomis chirurginėmis problemomis. Tai būtų visiškas beprasmybė — uždaryti tokį skyrių. Mes privalome jį išsaugoti, čia nėra ko diskutuoti.
Mes sprendžiame esamą pacientų srautą ir galėtume padėti dar daugiau žmonių. Gaila tik, kad dalis gydytų pacientų ligoninei neatlyginamos. Kaip žinote, egzistuoja kvota dėl gydytų pacientų skaičiaus stacionare. Deja, jei šią kvotą viršijate, tai nepaisant panaudotų išteklių — žmogiškųjų, laiko, finansinių, vaistų — privalomojo sveikatos draudimo fondas atlygina tik trečdalį išlaidu. Praeitais metais mes kvotą viršijome maždaug 430 tūkst. eurų, o mums kompensuota tik 160 tūkst. Tai yra šimtai tūkstančių, kurie liko neapmokėti. Galite įsivaizduoti, kokį skausmą mes dėl to juntame.
Apie skundus
— Ar dažnai pacientai skundžiasi dėl paslaugų kokybės, gydymo, personalo santykio?
— Skundai — tai tokia dalykas, kuri buvo, yra ir bus. Mes visada tikriname, ar skundai yra sisteminiai ar pavieniai. Supraskite, pas mus per metus apsilanko iki 70 tūkst. pacientų. Tai labai daug. Iš jų daugiau nei 4000 praeina stacionarinį gydymą. Ligoninėje dirba apie 300 darbuotojų. Manau, kad daugelis jų turi labai didelę darbo apkrovą. Tikėtis, kad nebus nei vieno skundo ar nesusipratimo — nerealistiškai. Žmonės pavargsta. Pavargsta net mašinos, o žmonės — tuo labiau.
Skundai, žinoma, būna. Bet kiekvienam skundui mes atkreipiame dėmesį, diskutuojame, išsiaiškiname, ką galima pagerinti, ką pataisyti. Kai kurie skundai tikrai pagrįsti, bet daug ir nepagrįstų. Dažnai žmonės skundžiasi, nes jiems atrodo, kaip "turėtų būti". Bet tai ne visada taip. Jų vaizdinys ne visada sutampa su realybe.
Detalesnius interviu su Visagino ligoninės direktoriumi Kastitisu Matuljavičiumi galite pamatyti svetainėje news.tts.lt ir YouTube kanale TTS.LT.
Pontono tiltas gali nebus sumontuotas iki vasaros pradžios
Kaip praneša Visagino savivaldybė, pagal sutarties sąlygas su rangovais (UAB "Fenikso grupė"), pontono tiltas turėjo būti pristatytas ir sumontuotas iki 2025 m. gegužės 31 d. Tačiau neatmetama, kad montavimo darbai bus atlikti su nedideliu vėlavimu, praneša savivaldybė ir tai paaiškina tuo, kad rankiniam mechaniniam senos dažų valymo iš metalinių tilto konstrukcijų reikėjo daug darbo jėgos.
"Tai ypač liečia konstrukcijos povandeninę dalį. Ruošiant viešųjų pirkimų dokumentus, buvo neįmanoma įvertinti faktinės po vandeniu buvusių konstrukcijų būklės. Konstrukcijoje buvo rimti pažeidimai (įdubos), ji buvo labai suržavėjusi", — sakoma Visagino savivaldybės pranešime.
Tuo tarpu savivaldybė žada, kad "netrukus visos konstrukcijos bus sumontuotos į savo vietas, ir mūsų prieplanka džiaugtis atnaujintu vaizdu".
Primename, kad darbų apimtis apima visų sugedusių lentų pakeitimą, metalinių konstrukcijų siūlių valymas, ržavos šalinimas iš visų metalinių paviršių, cheminės dangos naudojimas ir apšvietimo sistemos remontas. Tiltas turės naują medinę dangą.
Paruoštas pastatų vertinimo aktas Viltės gatvėje, 1, 3
2025 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo kultūrinio paveldo vertinimo taryba paruošė pastatų komplekso Viltės g. 1, 3, Visagine vertinimo aktą, kuriame šie pastatai pripažinti architektūriškai reikšmingais, turinčiais vertę ir reikalingais teisinei apsaugai.
Klausimas dėl šio akto patvirtinimo turėtų būti svarstomas Nekilnojamojo kultūrinio paveldo vertinimo komisijos posėdyje, kuris įvyks 2025 m. birželio 10 d. (antradienį) 9.00 val. nuotoliniu formatu Microsoft Teams platformoje.
Šis dokumentas buvo paruoštas po Pirmosios nekilnojamojo kultūrinio paveldo vertinimo tarybos, veikiančios prie Kultūrinio paveldo departamento, išvažiavusio posėdžio. 2025 m. kovo 19 d. tarybos nariai atvyko į Visaginą ir apžiūrėjo abu pastatus.
Reikėtų pažymėti, kad tai jau trečias panašus dokumentas, kurį paruošė Nekilnojamojo kultūrinio paveldo vertinimo taryba, kuriame nurodoma šių pastatų teisinės apsaugos būtinybė. Pirmasis aktas buvo sudarytas po Visagino visuomenės atstovų kreipimosi į kultūrinio paveldo departamentą dar 2020 m., po kurio pastatų kompleksui buvo taikyta preliminari apsauga.
Toliau departamentas turėjo priimti sprendimą dėl šių pastatų pripažinimo Lietuvos nekilnojamuoju kultūriniu paveldu ir jų įtraukimo į Lietuvos nekilnojamųjų kultūrinių vertybių registrą. Tačiau po Visagino savivaldybės vadovybės prašymo departamentas nusprendė pastatų neįtraukti į registrą. Visuomenė apskųdė šį sprendimą teisme.
2024 m. lapkričio 28 d., po trijų metų teisminių ginčų, Lietuvos Aukščiausiasis administracinis teismas pripažino negalimu Pirmosios nekilnojamojo kultūrinio paveldo vertinimo tarybos sprendimą, įpareigodamas iš naujo atlikti pastatų komplekso Viltės g. 1 ir Viltės g. 3 vertinimo procedūrą.
Tačiau 2024 m. gruodžio 19 d. Visagino savivaldybės taryba, nelaukdama pakartotinio vertinimo rezultatų ir galutinio departamento sprendimo, priėmė sprendimą nugriauti pirmąjį darželį adresu Viltės g. 3, veikdama pagal principą: "nėra pastato — nėra problemos". Visuomenė apskųdė šį sprendimą Regioniniame administraciniame teisme, kuris tą skundą patenkino, pripažino Visagino savivaldybės tarybos sprendimą negalimu ir taikė apsaugines priemones, draudžiančias bet kokius veiksmus su pastatuadresu Viltės g. 3 iki galutinio Kultūrinio paveldo departamento sprendimo.
Visagino plaustas "Sielis" pasiekė Klaipėdą, nuplaukęs 599 km!
Kelias nuo Paluškės iki Kuršių marių buvo įveiktas per 20 dienų.
2025 m. gegužės 25 d., 12 val., plausto "Sielis" komanda, sudaryta iš keturių keliautojai, pasiekė galutinį tikslą Kuršių mariose ("Marių slėnis", netoli Klaipėdos), nuplaukę nuo Paluškės upėmis ir ežerais 599 km per 20 dienų.
Primename, kad šis kelionė prasidėjo 2025 m. gegužės 5 d. vakare, kai komanda, sudaryta iš visaginiečių Marko Bajaziitovo ir Eugenijaus Nosovo, taip pat Gičio Juškeno iš Marijampolės ir Romano Homenko iš latvių Jelgavos, išplaukė iš Paluškės savadarbiu medžiniu plaustu, kurio dydis 2x6 metrai.
Šiuos vyrus vienija meilė kelionėms, nors jų profesijos visai skirtingos: Markas — elektrikas, Eugenijus — kompiuterinio tinklo administratorius, Gitis — statybininkas, o svečias iš Latvijos Romanas — ugniagesys-gelbėtojas.
Vyrai ne kartą buvo žygiavę kartu, kuriuose kiekvienas buvo patikrintas, todėl jų sutelktumo, kuris buvo toks svarbus šiame tolimame ir sunkiame žygyje, abejoti nebuvo.
Šios kelionės įkvėpėju buvo plausto kapitanas Markas Bajaziitov. Plaustas "Sielis" (kas iš tikrųjų reiškia "plaustas srauto naudojimui") buvo pastatytas iš smilčių eglės rąstų, kurių galai buvo ypač kruopščiai padengti vašku.
Pradžioje buvo nustatytas tikslas įveikti 555 km kelią ir tokiu būdu nulaužti 1996 m. rekordą — 511 km, kurį nustatė vilnietis Valdas Kasparavičius plaustu "Blūšķis".
Rekordui nustatyti plaustate buvo sumontuotas GPS navigatorius, kuris 24 valandas fiksuodavo maršrutą, nuvažiuotą atstumą ir plausto greitį. Prieš išplaukiant, šis prietaisas buvo užplombavtas žiūrovų akivaizdoje, ir šią procedūrą liudijo meras Erlandas Galauga kaip nepriklausomas stebėtojas.
Po to, kai keliautojai išplaukė iš Paluškės prieplaukos, daugelis Lietuvos gyventojų, įskaitant, žinoma, ir visaginiečius, sekė plausto "Sielis" maršrutą atvirame Facebook grupėje ("sielininkystės ekspedicija per Lietuvą") ir palaikė berniukus.
Kelionėje jie susidūrė su daugeliu sunkumų, turėjo prasiskverbti per siaurus upių ruožus, praėti po žemais mediniais tiltais. Kelionė, pradėta Lušio ežere, toliau vyko Šakarvos, Žeimyno ežerais, Žeimynos, Neries, Nemuno upėmis, iš kurio plaustas išėjo į Kuršių marių platumą.
Prie Kaliningrado srities RF sienos navigatorius pradėjo duoti gedimus dėl signalo praradimo. Tačiau nepaisant visų sunkumų, "Sielis" komandai pavyko nulaužti 1996 m. rekordą ir sėkmingai pasiekti savo kelionės galutinį tikslą.
Sveikiname visą plausto "Sielis" komandą nustatytu rekordu ir linkime naujų įdomių žygių!
Stanislavas PISOCKIS, Inna NEGODA
P.S. Netrukus susitikime su mūsų keliautojai ir esame tikri, kad jie papasakos daug įdomių detalių apie savo nelengvą, bet labai įdomų kelionę.
Visagino lopšelis-darželis "Auksinis gaidelis" tęsia tarptautinį LAT/LIT projektą "Spalvotų emocijų"
Mokomės naujų metodikų
Pagal LAT/LIT projektą "Spalvotų emocijų" mūsų darželio keturi pedagogai įgijo naujų žinių dvejuose pažangiuose ugdymo metoduose — Montessori ir PECS.
Mokymai suteikė galimybę geriau pasiruošti darbui su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių.
Spaliomėnesį projekto dalyvės A. Reginevič ir T. Skutkevič lankėsi Kauno Montessori akademijoje, kur dalyvavo mokymuose ir gilinosi į Montessori metodo principus. Šis metodas, sukurtas italų gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori XX a. pradžioje, orientuojasi į individualius vaiko poreikius, savarankiškumo ugdymą ir natūralią mokymosi patirtį. Montessori metodika padeda vaikui lavintis visapusiškai, skatina jo kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi bei gebėjimą mokytis.
Dalyvės apsilankė darželyje Kaune, kuriame ugdymo procesas vyksta pagal Montessori metodikos principus. Vizito metu buvo suteikta unikali galimybė stebėti šios metodikos taikymą realioje aplinkoje, įvertinti jos veiksmingumą ir praktiškai pritaikyti idėjas. Toks apsilankymas praturtino dalyvių supratimą apie Montessori metodiką, suteikė vertingų įžvalgų bei įkvėpimo tolimesniam darbui.
Lapkričio mėnesį pedagogai N. Kabajeva ir A. Vasiljeva buvo apmokyta PECS metodo (Picture Exchange Communication System), kuris skirtas vaikams, turintiems kalbos sutrikimų ar autizmo spektro bruožų. PECS metodas, kuris remiasi vizuline komunikacija per paveikslėlius, yra itin naudingas vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali naudoti žodinės kalbos. Šis metodas ne tik padeda vaikams išreikšti savo poreikius ir norus, bet ir skatina socialinę sąveiką bei emocijų reguliavimą, kas yra labai svarbu darželinio amžiaus vaikams.
Mokymai — nuostabi galimybė praturtinti savo žinias ir įgūdžius dirbant su vaikais, turinčiais ASS, ir tobulinti savo profesinius gebėjimus, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų jam reikalingą pagalbą ir palaikymą.
Naujų metodų integracija mūsų darželyje
Įgyvendindami tarptautinio projekto "Spalvotų emocijų" uždavinius, integravome Montessori ir PECS metodus į ugdymo procesą. Mūsų pedagogai, įgiję naujų žinių ir įgūdžių, pradėjo taikyti šias inovatyvias metodikas, siekdami sukurti vaikams saugią, pritaikytą ir kūrybišką mokymosi aplinką.
Šis etapas žymi svarbų žingsnį įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ir padeda efektyviau atliepti specialiųjų poreikių vaikų individualius gebėjimus bei poreikius.
Mokytojos ne tik pačios taiko išmoktus metodus, bet ir apmokino darželio pedagogus, suteikė praktinių ir teorinių žinių apie juos. Įvyko ir renginiai, skirti darželio bendruomenei.
2025 m. sausio 6 d. mokytojai A. Reginevič ir T. Skutkevič pristatė Montessori metodą. Pedagogai paaiškino, kaip šis metodas padeda vaikams ugdyti kūrybiškumą, atsakomybę ir savidiscipliną. Jie pabrėžė, kad labai svarbu suteikti vaikams galimybę patiems atrasti ir tyrinėti pasaulį, taip išlaikant natūralų smalsumą ir norą mokytis. Pristatymo metu buvo parodytos Montessori priemonės, kurios specialiai sukurtos padėti vaikams suprasti sudėtingus dalykus, tokius kaip matematika, kalba ir gamtos mokslai, pasitelkiant praktinę patirtį.
2025 m. sausio 13 d. vyko PECS metodo (Kortelių mainų sistemos) pristatymas. Pristatymo metu pedagogai išsamiai papasakojo apie PECS metodo koncepciją, jo etapus ir taikymo galimybes darbe su vaikais. Šis metodas skirtas padėti vaikams, turintiems sunkumų bendraujant, lavinti komunikacijos įgūdžius.
Tobulindami savo įgūdžius, siekiame sukurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas, nepaisant jo gebėjimų, jaustųsi saugus, mylimas ir turėtų visas sąlygas augti bei tobulėti.
Edukaciniai vizitai į inkluzinio ugdymo įstaigas
Tęsiant tarptautinį projektą "Spalvotų emocijų", visi partneriai iš Dagdos, Kraslavos, Visagino ir Panevėžio dalyvavo edukacinėse išvykose į ugdymo įstaigas Lietuvoje ir Latvijoje. Šių vizitų tikslas — susipažinti su jau seniai veikiančių specializuotų centrų infrastruktūra ir sukaupta patirtimi, siekiant sukurti sėkmingą inkluzinio darželio koncepciją.
Pirmas vizitas buvo į Rygą, į saugios vaikystės centrą "Dardedze", kuriame susipažinome su autorine prevencine programa "JIMBA". Ši programa skirta jaunesniems vaikams (5-10 metų amžiaus), kurios tikslas — skatinti saugius ir pagarbius santykius ir užkirsti kelią bet kokiai smurto formai prieš vaikus, ypač vaikų seksualinei prievartai ir išnaudojimui. Taip pat buvo aplankytas pasakų terapijos centras "Pasaku skola", kuriame centro įkūrėja Kristina Denisova supažindino su kreatyviu metodu.
Antro vizito metu mūsų komanda lankėsi Madonos mieste (Latvija), kur susipažino su dviejų ikimokyklinės ugdymo įstaigų — "Priedite" ir "Pasacina" — bei šeimos ugdymo centro "TuTi" veikla. Pagrindinis kelionės tikslas buvo patirties mainai, šių įstaigų funkcijų, uždavinių ir sėkmingų ugdymo praktikų analizė. Vizito metu ypatingą dėmesį skyrėme terapiniams metodams, taikomiems vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Trečias vizitas buvo į Montessori akademiją Vilniuje. Vizito metu buvo išsamiai pristatytas Montessori metodas, demonstruotos specialiosios mokymosi priemonės. Dalyviai turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip vyksta ugdymo procesas, apžiūrėti aplinką, susipažinti su pedagogų darbo principais ir užduoti rūpimus klausimus.
"Auksinis gaidelis" (VPC) — tai ne tik įprastas darželis, bet ir šiltos, palaikančios bendruomenės vieta, kurioje ypatingą dėmesį skiriame vaikams su specialiaisiais poreikiais. Čia jie gali jaustis suprasti, saugūs ir priimti. Dalyvaujant "Spalvotų emocijų" projekte, kiekvienam vaikui suteikiama galimybė augti ir tobulėti pagal jo individualų tempą ir galimybes.
Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Visaginas — krepšinio sostinė Aukštaitijoje
2025 m. gegužės 24 d. Visagino krepšinio mokyklos sporto salėje vyko žavus miesto krepšinio varžybų finalas, kuris užbaigė kelis mėnesius trukusį čempionatą tarp vyrų komandų.
Aiškoje susitiko Visagino policijos rinktinė ir jaunų krepšinio mokyklos auklėtinių komanda. Rungtynės tapo tikru sporto švente ir kartų tęstinumo simboliu, sujungusiu patirtį ir jaunystę, jėgą ir pergalės siekį.
Prieš finalo pradžią žiūrovams laukė įdomus bonus — trijų taškų metimų konkursas, kuriame abiejų komandų žaidėjai demonstravo tikslumą ir pataikymo gebėjimą. Konkurso nugalėtoju tapo Ignas Šalna, parodęs išskirtinę pataikymo seriją.
Pačios rungtynės vyko aukštame lygyje ir kėlė įtampą tiek žaidėjams, tiek žiūrovams. Pirmame ketvirtyje iniciatyva buvo visiškai krepšinio mokyklos žaidėjų pusėje. Ypač dinamiška buvo antra ketvirčio, kurioje komandos pakaitomis suvienodindavo rezultatą. Greitieji puolimai keičėsi ne mažiau greitais kontrpuolimais, ir tik ketvirtame ketvirtyje rezultato persvarą galutinai nustatė policijos komanda.
Galutinis rezultatas — 89:79 policijos naudai.
Geriausiu finalo žaidėju buvo pripažintas Vaidas Žilenas, kuris suteikė sprendžiamą indėlį savo komandos pergalei.
Po finalo bendravome su Visagino krepšinio mokyklos direktoriumi Aleksandru Bražnikovu — turnyro iniciatoriumi ir organizatoriumi. Jis papasakojo, kad čempionatas prasidėjo dar kovo mėnesį didelio projekto "Visaginas — Aukštaitijos krepšinio sostinė" rėmuose.
Jame dalyvavo septyni komandos, o pusfinalį pasiekė keturios stipriausios. Finalas tapo ryškiu šio turnyro užbaigimu, kuriame Visagino policijos komanda pasirodė šiek tiek stipresnė nei jaunų krepšinio mokyklos žaidėjų.
Visagino krepšinio mokyklos vadovybė neslepia pasididžiavimo savo auklėtiniais. Aleksandro Bražnikovo žodžiais, daugelis šiandieninių finalistų pradėjo treniruotis tuo metu, kai mokykla 2021 metais įgijo savarankios įstaigos statusą. Dabar šie jaunuoliai krepšininkai užtikrintai įeina į stipriausių komandų sudėtį, išeina į "C-diviziono" čempionato finalus ir oriai reprezentuoja miestą aukštu lygiu.