INFORMACINIS–REKLAMINIS LAIKRAŠTIS PLATINAMAS NEMOKAMAI
REDAKTORIAUS KOLONA
Inna NEGODA
#### Apie didelius ir mažus projektus
Mūsų mieste vykdomi įvairūs projektai – dideli ir maži: autobusų stotis, Sedulino alėjos rekonstrukcija, o dabar dar ir slidinėjimo kalnas. Ir visa tai dėl mūsų. Tačiau tie, kurie taip rūpinasi mūsų gerove, ne visada klausia: ar visi šie pokyčiai ir jų įgyvendinimo būdai patinka gyventojams?
Jei dideliems projektams numatytos viešos diskusijos, tai tokius "smulkmenus" kaip pėsčiųjų viaduktų nugriovimą su gyventojais aptarinėti nereikalinga – taip nusprendė deputatai, balsavę už šį sprendimą. Tačiau žmonės tik norėjo, kad jų pasiūlymai būtų išklausyti. Jie juos išreiškia ir toliau.
Vienas iš jų: nugriauti viaduktus, o kolonas sutvarkyt ir pastatyti ant jų kokias nors skulptūras ar mažas formas. Dabar – apie kalną. Pati idėja – panaudoti gruntą iš "Inspecurgica" gamyklos – gera, tačiau vietos pasirinkimas (priešais tuščią plotą III mikrorajone) net su deputatais nebuvo aptartas. Tuo tarpu gyventojai, nors jų ir neklausė, jau išreiškė nuomonę, kad violetinė pievutė – unikalus gamtos kampas, kurį reikia saugoti, o kalnui rasti kitą vietą.
Tačiau yra ir neabejotinai geri valdžios sprendimai. Vienas iš įkvepiantiausių – plytinių kolonų atkūrimas. Tai dovana gyventojams ir priekaištas ankstesnei valdžiai, kuri nežaltingai nugriovė penktosios mokyklos anfiliadą, o Sedulino alėjoje (prie namo Nr. 6) – plytines kolonas su šviestuvais, po kuriais buvo galima pasislėpti nuo lietaus.
Štai kas nuostabu: atliekant visus šiuos masinius gatvių ir kiemų remontus, niekas niekada negalvojo, kad gyventojai galėtų maloniai praleisti laiką lauke ir lietingą orą. Stogas "Bangyje", prekybos kioskai ir autobusų stotelės – štai ir viskas, kur galima "pasivaikščioti" lietuje. Taip, ir dar statinės prie ežero, kur susibūrę jaunimas. Bet kur jiems dar susitikti lietingą orą, jei ne prie kiskų ir statinių?
Labai norėčiau, kad visi, nuo kurių priklauso mūsų miesto komfortablumas (o tai ne tik meras ir administracijos direktorius, bet ir mūsų deputatai), galvodami apie didelius projektus, nepamirštų suolų kelyje į poliklinką, lietaus patogumo ir viso to, ko mums reikia kasdieniniame gyvenime.
Sveikiname Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga!
Birželio 1-oji – tai ne tik pirmoji vasaros diena, bet ir diena, skirta priminti visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Apginkime jauniausius miesto gyventojus, padovanokime jiems šilumą, užtikrinkime jų teises bei pasidomėkime, kaip jie jaučiasi.
Laiminga vaikystė – kelias į dorą, sąžiningą, pilnavertę ateitį, o mes galime prie to prisidėti.
Mieli vaikai, vaikystė – tai vienas nuostabiausių gyvenimo laikotarpių. Mėgaukitės juo, imkite iš kasdienybės viską, kas šviesiausia, nuspalvinkite įvairiausiais spalvomis savo ir savo artimųjų gyvenimą, ir būtinai svajokite, nes tik taip įgyvendinsite savo svajones!
Savivaldybės meras Erlandas Galaguz
Administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas
Socialinės atsakomybės projektas – visuomenės problemos, idėja, rezultatas
2021 metais baigiamas paskutiniųjų 7 projektų, finansuojamų pagal "Visagino vietos plėtros strategiją 2016–2022", įgyvendinimas. Strategijos diegimas pradėtas 2018 metų antroje pusėje. Per šį laiką sėkmingai įgyvendinti 16 projektų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 300 mūsų miesto gyventojų.
Gegužės 20 d. baigtas projektas "Informacinių ir tarpininkavimo paslaugų teikimas specialiųjų socialinių paslaugų srityje". Projektą inicijavo UAB "Negozga" kartu su partnerine organizacija "Visagino meno galerija". Projektą finansavo Europos socialinis fondas, Lietuvos Respublikos valstybinis biudžetas, o Visagino savivaldybės administracija pagal miesto Tarybos sprendimą sufinanso dalį. Projekto vykdymą prižiūrėjo, kontroliavo ir tikrino Europos socialinio fondo agentūra (ESFA).
Šis projektas buvo skirtas strategijoje nustatytiems tikslams – kurti naujas, plėtoti esamas ir teikti socialines bei sociokultūrines paslaugas, siekiant sumažinti socialinę izoliaciją Visagino darbingo amžiaus gyventojams, patiriantiems socialinę izoliaciją, arba jų šeimos nariams, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių negali savarankiškai rūpintis savo asmenine gyvenima ir pilnai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Kitaip tariant – sumažinti tam tikrų mūsų miesto gyventojų grupių socialinę izoliaciją.
Visi projekto veiksmai buvo skirti teikti informacines ir tarpininkavimo paslaugas bendrosioms ir specialiosioms socialinėms paslaugoms gauti, taip pat kurti ir palaikyti nevyriausybinių organizacijų, teikiančių tokias paslaugas, tinklą.
Projekto esmė – surinkti ne tik reikalingą informaciją apie mieste teikiamas specialiąsias socialines paslaugas, bet ir tiesiogiai suorganizuoti tikslinei grupei susitikimus su organizacijomis, teikiančiomis įvairias socialinio pobūdžio paslaugas, taip padidinti socialinių paslaugų prieinamumą Visagine.
Projekte dalyvavo daugiau nei 30 žmonių iš tikslinės grupės, kuriuos patraukė partnerinės organizacijos savanoriai. Projekto metu surengti 24 įvairūs grupiniai ir individualūs renginiai.
Didesniam informacijos ir paslaugų prieinamumui visiems dalyviams buvo parengti spausdinti medžiaga – socialinių paslaugų atmintinė, kurioje išsamiai išvardytos pagrindinės valstybinės ir visuomeninės organizacijos, teikiančios įvairią pagalbą Visagino gyventojams. Atmintinėje išsamiai aprašyta, į kurias organizacijas ir kokiais klausimais galima kreiptis, pateikti specialistų kontaktiniai telefonai, išvardyti dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti reikalingą pagalbą.
Mieste veikia daug organizacijų, teikiančių nemokamą pagalbą žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių patyrė socialinę atskirtį – jaučiasi vienišai, negali rasti darbo, savarankiškai gauti valstybines paslaugas ir t.t. Tokioms problemoms spręsti ir buvo suorganizuotas projektas, kurio veikla skirta padidinti miesto gyventojų socialinę integraciją.
Norime nuoširdžiai padėkoti organizacijoms už aktyvų dalyvavimą – Trečiojo amžiaus universitetui ir jo vadovei Astei Selūnienei; Marijai Korkut ir jos kolegei iš Raudonojo Kryžiaus Helenai Safronovai; Irinai Žiuzevai, kuri pateikė išsamią informaciją apie Šeimos ir vaiko gerovės centro veiklą; Sofijai Tkačevai ir jos kolegoms iš Socialinių paslaugų centro.
Dėkojame projekto dalyviui psichologei Nataljai Kislai, kuri priskaitė įdomių paskaitų; poliklinikos "Sedulina" darbuotojai Irenei Tomčik už pagalbą organizuojant ir vykdant projektą.
Ypatingą žmogiškąjį dėkingumą reiškiame puikiai konsultantei Laurei Mažintei ir labai draugiškiems ir aktyviems savanoriams, kurie projekto metu padėjo dirbti su tikslinės grupės dalyviais – Liudmilai Koviazinai, Helenai Evlahovai, Rimai Latypovai, Liudmilai Stanjavičienei, Larisai Tiravičienei, Viktorijai Urbonenei, Verai Krakhmelec ir Valentinai Rakovič.
Labai tikimės, kad per šį projektą žmonės ne tik naudingai praleido laiką, bet dabar galės pagerinti savo gyvenimą, nes žino, kur ir kokiais klausimais kreiptis sprendžiant savo socialines problemas.
Šiuo metu ruošiamasi socialinių paslaugų atmintinei patalpinti savivaldybės svetainėje www.visaginas.lt skiltyje Visagino m. VVG/Dokumentai rusų ir lietuvių kalbomis.
Informacija iš Visagino m. VVG, parengė Irina KEJZO
Projekto įgyvendinimas padės užtikrinti gyventojų saugumą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju
2020 m. spalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) su partneriais – Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) – pradėjo įgyvendinti 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą Nr. LT05–5-VRM-TF-001 "Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas".
Projekto tikslas – užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje atveju, sukuriant vieningą gyventojų išankstinio perspėjimo sistemą apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją Lietuvoje.
"Šis projektas yra ypač svarbus Lietuvos visuomenei, ypač tiems, kurie gyvena netoli valstybės sienos su Baltarusija," – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Norvegijos dotacijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas. "Jo įgyvendinimas padės užtikrinti mūsų šalies gyventojų saugumą ir sustiprins institucijų, atsakingų už Lietuvos gyventojų saugumą, pasirengimo avarinėms situacijoms galimybes. Įgyvendinus projektą iš dalies bus modernizuota gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai ir integracijai su kitomis sistemomis, išplėstas esamas sirenų tinklas ir gerokai padidintas perspėjamų apie pavojų gyventojų skaičius."
Projekte numatyta:
- Įrengti gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis sistemą
- Įdiegti vieningą ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinę sistemą (VESVIS)
- Organizuoti kompleksines civilinę saugą užtikrinančias pratybas
- Parengti specialią gyventojų mokymo ir švietimo programą
Įgyvendinus projektą, tikimasi užtikrinti kokybišką 75 proc., t.y. 700 000 gyventojų, kurių gyvenamosios vietos patenka į Baltarusijos Respublikos AE skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą (0–100 km poveikio zoną), informavimą ir perspėjimą.
Tam numatoma įsigyti ne mažiau kaip 215 naujų modernių sirenų, kuriomis bus atnaujinta bei išplėtota esama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių: Anykščių rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse.
Įsigijus kompiuterinę programą, kuri padės tinkamai vertinti galimos avarijos Baltarusijos Respublikos AE eigą bei padarinius, bei atnaujinus gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis infrastruktūrą, bus sukurta nauja vieninga ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinė sistema (VESVIS). Darbui sujus bus parengti 40 atsakingų institucijų darbuotojų.
Įgyvendinant projektą bus surengtos bendros civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvaus apie 400 žmonių: PAGD, VATESI, Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos bei Baltarusijos AE poveikio zonoje esančių savivaldybių, taip pat LR ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, atstovai. Jų metu bus inscenizuojami įvykiai įvykus AE avarijai: bus evakuojami gyventojai, atliekamas gyventojų sanitarinis švarinimas, vykdoma dozimetrinė kontrolė ir kt.
Vykdant pasirengimą pratyboms numatoma surengti keturis projekto partnerių susitikimus Norvegijoje, taip pat bus organizuojamos trys pratybų planavimo konferencijos.
Siekiant informuoti kuo didesnę gyventojų dalį apie saugumą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju, projekto įgyvendinimo metu taip pat numatoma atnaujinti veikiančią www.lt72.lt svetainę, ją modernizuojant ir pritaikant įvairesnių gyventojų grupių naudojimui (mokyklinio amžiaus vaikams, suaugusiems ir pan.). Taip pat bus parengta mokomoji metodinė medžiaga mokymo įstaigų žmogaus saugos mokytojams ir mokiniams bei sukurti mokomieji filmai apie pasirengimą reaguoti į avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje bei gyventojų veiksmus jai įvykus.
Perspėjimo sirenomis sistemų įsigijimas ir įrengimas yra 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos "Aplinkosauga, energetika, klimato kaita" dalis, skirta pasirengti galimai Baltarusijos AE avarijai ir užtikrinti tinkamą gyventojų perspėjimą jai įvykus.
Projekto vertė – 7 mln. eurų. Jo veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2023-10-06.