REDAKTORIAUS KOLONA
Inna Negoda
Padarykime išvadas — atkreipkime dėmesį į šias problemas
Visą praėjusią savaitę mieste — ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir tiesioginiame žmonių bendravime — pagrindinė diskusijos tema buvo pėsčiųjų viaduktų nugriovimo klausimas. Trumpai priminsiu: šio pasiūlymo ruošė komisija iš trijų žmonių — savivaldybės darbuotojų, kurie, neatlikus konstrukcijų ekspertizės, įvertino (iš akies?) kolonų ir perėjimų būklę, pripažindami ją bloga dėl nežinomų defektų.
Po komisijos išvadų administracijos direktoriaus V. Bukausko veiksmai buvo greitesni nei blickriegas. Kitą dieną jis pasirašė įsakymą dėl pėsčiųjų estakadų pripažinimo nereikalingomis savivaldybės funkcijoms atlikti ir davė nurodymą paruošti atitinkamą sprendimo projektą Tarybai patvirtinti.
Jei ne Viačeslavo Gotovskio budrumo kaip inžinieriaus ir jo pilietinė pozicija kaip deputato, nugriovimo ketinimas nebūtų susilaukęs tokio galingos visuomenės atgarsio, kuris leido tikėtis sveiko Tarybos sprendimo.
Prieš Tarybos posėdį kovo 25 d. 10 deputatų grupė paruošė kreipimąsi į merą ir Tarybą su reikalavimu išbraukti viaduktų nugriovimo klausimą iš darbotvarkės ir atlikti gyventojų apklausą šiuo klausimu.
Tarybos posėdyje šis pasiūlymas buvo balsuojamas. Už klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo 10 žmonių: S. Mickevič, Z. Tresnicka, A. Kločan, N. Tomša, A. Drus, V. Gotovskis, I. Chomenko, D. Štraupaitė, E. Šuklin, O. Kolesnikova.
Už viaduktų nugriovimo klausimo svarstymą balsavo 12 žmonių: Z. Galaguž, A. Grigenė, A. Akopov, S. Babueva, V. Pimpene, A. Gudas, V. Besakirskis, Z. Emikevič, G. Dervinys, O. Bykov, D. Ikonnikov, V. Račkauskis.
Posėdyje dėl ligos nedalyvavo E. Kucalov, taip pat S. Kotovas ir I. Nekrošienė (dėl priežasčių, kurios redakcijai buvo nežinomos šio straipsnio rengimo metu).
Kai leidimas buvo siunčiamas į spaustuvinę (ketvirtadienį, iki pietų), mes dar nežinojome šio svarbaus klausimo balsavimo rezultatų. Dabar jie visiems žinomi, ir kiekvienas padarys savo išvadas, už ką jam balsuoti kitame mero ir Visagino Tarybos rinkimuose.
SAVAITĖS TEMA: ar reikia griauti pėsčiųjų viaduktus?
Kovo 22 d. mūsų kanale buvo paskelbtas vaizdo reportažas „Kam trukdo estakados", kuriame Viačeslavas Gotovskis — Visagino tarybos narys, IAEA projektavimo inžinierius, pirmųjų statytojų sūnus ir vienas pirmųjų vaikų, gimusių Visagine — papasakojo apie ruošiamą sprendimą dėl pėsčiųjų viaduktų nugriovimo.
Šia tema mūsų svetainėje news.tts.lt buvo paskelbti dar du straipsniai, ir jie visi susilaukė aktyvios visaginiečių diskusijos.
Publikuojame tuos komentarus, kurie, mūsų nuomone, labiausiai atspindi tų visaginiečių nuomonę, kurie pasisako už architekturinio miesto išvaizdos išsaugojimą.
Michailas Morozov:
Mero argumentai dėl perėjimo nugriovimo yra nepagrįsti. Blogai, kad savivaldybėje nugalėjo požiūris „Griauskime iki pamatų, o paskui...". O paskui ką? Paskui greitai nepažinsime savo miesto. Štai nugriovė konsolines mažas formas šalia 2-os mokyklos, iš jaukios Visagino gatvės padarė kilimo ir nusileidimo polygonį, vėju pūstomą, su kvailomis reklaminėmis stulpais. Susidaro įspūdis, kad savivaldybėje nėra supratimo ir miesto plėtros koncepcijos. Reikia rūpestingai elgtis su savo nedidele istorija, bet, mano nuomone, to niekas nedomina. Ar tikrai nėra kur daugiau išleisti pinigų? Beje, perėjimas pagamintas iš monolitinio gelžbetonio, kokia jam gresia destrukcija? Norėčiau priminti mero rinkimų šūkį: „Išsaugosime vertingą, sukursime naują". Architekturinis miesto vaizdas — tai vertybė, ir jei valdžia to nesupras, greitai gyvensime kitame mieste. Liks tik sugalvoti kitą pavadinimą.
Valentina Dvoreckaja:
Kiek dar galima griauti? Miestas praranda savo savitumą. Griauti — ne statyti. Nupiešė visokius dokumentus ir griauti tikrai griaš.
Romanas Laikovskis:
Šiandien administracija siūlo vienintelį variantą — demontažą. Kodėl nėra ekonominio šio varianto pagrindimo? Kodėl nesvarstytas remonto, rekonstrukcijos variantas? Norint nuspręsti, tas pasirinkimas turi egzistuoti. Pakankamai pinigų išleidžiama vizijoms, o ilgametės problemos sprendimui miesto centre pinigų nesurado? Vietoj to sudaroma komisija iš trijų biudžetininkų, kuriems iš lango vaizdą užstoja viadukai, su pasiūlymu juos demontavinti. Iš tikrųjų darbo metu reikia dirbti, o ne į langus žiūrėti, gal tada ilgis nebus matuojamas kvadratiniais metrais. Norint priimti sveiką ir subalansuotą sprendimą, reikia sukurti remonto/rekonstrukcijos variantą, kuris tilptų tiek į atnaujintos alėjos dizainą, tiek išsaugotų originalią komplekso architektūrą. Kadangi abu variantai — demontažas ar remontas — bus finansuojami iš mokesčių mokėtojų biudžeto, reikia atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Todėl gyventojų apklausą laikau būtina, nes liaudies atstovai, balsuodami, turėtų atstovauti savo rinkėjų interesams!
Architektas Vladimiras Gorbunov — mūsų miesto projektavimo vadovas:
„Griauti — tai barbarizmas!"
Architektas Vladimiras Gorbunov buvo VNIPIĖT autoriaus priežiūros grupės vadovas ir Snečkuje prižiūrėjo miesto projekto vykdymą. Sužinojęs iš Eugenijaus Šuklino apie ketinimą nugriauti viaduktus, jis atsiuntė laišką, kuriame išreiškė savo nuomonę.
Sveiki! Aš, architektas Vladimiras Gorbunov iš Sankt Peterburgo, vienas iš jūsų miesto projektavimo autorių, norėčiau pareikšti savo nuomonę apie dviejų tiltų-perėjimų nugriovimą arba rekonstrukciją TK „Ežerinas". Šis objektas — tai jau istorija ir atminties apie architektų ir statytojų darbą išsaugojimas — geras darbas! Mažai kas žino, su kokiu savanoriu entuziazmu dirbo architektai miestą statydami, nešetaupydami savo laiko ir jėgų! Mūsų Sankt Peterburge net pats nepavydžiausias pastatas nėra leidžiama griauti! Išsaugoti, restauruoti, suteikti naują funkciją — tai yra pagirtina! Aš nepretenzingas, kad sukūriau kokią nors didžią architektūrą, bet griauti? Tai barbarizmas ir dideli finansiniai nuostoliai! Mano nuomone, geriau būtų nugriauti savastį prie administracinio pastato 90-ųjų metų (parduotuvę) ir atidaryti platų praėjimą į parką, kaip tai buvo sumanyta ir pastatyta! O „Ežeriną" reikia kokybiškai restauruoti ir neišleisti pinigų darbiam demontažui! Linkiu miesto gyventojams mylėti savo miestą ir nepamiršti statytojų ir architektų darbo!
Redakcija dėkoja E. Šuklinu už galimybę paskelbti architekto V. Gorbunovo laišką laikraštyje.
IAEA veteranų sąjunga: „Viaduktų likvidavimas — tai avantiūra"
IAEA veteranų sąjunga atsiuntė laišką mero Erlandaso Galaguzo adresu „Dėl atsisakymo demontavinti viaduktus Visagine". Publikuojame šį laišką pilnai:
Visagino naujienose kovo 22 d. 2021 m. buvo rodomas vaizdo reportažas su Inna Negoda, Stanislovu Pisockiu ir Tarybos nario Viačeslavo Gotovskio (IAEA projektavimo inžinieriaus su 20 metų stažu) dalyvavimą. V. Gotovskis pranešė, kad viaduktų konstrukcijos pagamintos iš ypač stiprios betono markės su metalinių strypų, kurių skersmuo 40 mm, armavimu. Jų kalimo pneumatiniais plaktukai neišvengiamai privedės prie viaduktų monolitinių konstrukcijų ir su jais sujungtų pastatų vibracijos. Negalima atmesti ir gretimų gyvenamųjų namų pastatų pažeidimo. Sugalvotas viaduktų likvidavimo pasiūlymas — tai avantiūra su katastrofinėmis pasekmėmis. Pavyzdžiui, asfalto dangos sutankinimas Sedulino g. 4 namo kiemelyje 5 tonų volu privedė prie pastato vibracijos ir reikalavimo keisti suplyšusius langus loggijose. Čia reikalinga ne volas, o kalimo mašina. Tai nepriimtina. Visuomenė pareikalaus pateikti mokslinį viaduktų likvidavimo projekto saugumo pagrindimą, jei tai bus svarstyta. Mes sutinkame su V. Gotovskio nuomone ir manome, kad tokiuose reikaluose rizikuoti negalima, nes tai gali sukelti žmonių žūtį. Taip pat palaikome jo pasiūlymą: atlikti betono valymą ir gruntavimą konstrukcijas išorinių darbų medžiaga, nudažyti, užtikrinant harmoniją su aplinka. Vietoj demontažo siūlome paskelbti konkursą geriausiam „Miesto vartų" dekoravimui. Turistai, atvykę į mūsų miestą, iš šių viaduktų viršaus galės stebėti gražius mūsų miesto vaizdus: gražų savivaldybės pastatą, gandą skrendantį į juos, saulės nusileidimą, miesto akmenį, pėsčiųjų Sedulino alėją, fontaną. Tai mūsų miesto vartai, pro kuriuos praėję galima pasivaikščioti Sedulino alėja, einančia per miesto centrą, ir mėgautis jo vaizdais. Sąjungos pirmininkas Vladimiras Kuznecov, pirmininko pavaduotojas Borisas Larionov.
TAI SVARBU ŽINOTI PENSININKAMS, PROTEZUOJANTIEMS DANTIS
Asmenims, pasiekusiems pensinio amžiaus, Valstybinė ligonių kasa apmoka dantų protezavimo paslaugas. Tačiau kartais pensininkams tenka patirti papildomus išlaidas.
Šiandien Ligonių kasos skirta kompensacija dantų protezavimui sudaro 561,35 euro. Esant dabartinėms stomatologinių paslaugų kainoms, ne visada galima tilpti į šią sumą, be to, tenka daryti nuotraukas privačiose klinikose, o tai taip pat kainuoja.
Pavyzdžiui, panoraminis 3D-tomografas vienoje iš Visagino klinikų pensininkui gali kainuoti 50 eurų. Kodėl Visagino ligoninėje ir Visagino poliklinikoje nėra tokių tomografų?
Kastitis Matuljavičius paaiškino, kad ligoninė neteikia stomatologinių paslaugų, todėl negali įsigyti tomografo dantų ir žandikaulio nuotraukoms. Kalbant apie Visagino polikliniką, ji įtraukta į protezavimo paslaugas teikiančių įstaigų sąrašą, kurias apmoka Ligonių kasa, ir stomatologai mano, kad tokia aparatūra nebūtų nereikalinga paslaugoms teikti.
Tikriausiai viešojoje įstaigoje, kuria yra Visagino poliklinika, nuotraukų kaina galėtų būti žemesnė nei privačiose klinikose. Dėl to paklausėme socialinės pagalbos skyriaus vedėjos Jolitos Zabulytės: ar prasminga įsigyti tokią aparatūrą miesto poliklinikoje (VPSPC)?
Ištyrus klausimą, skyriaus vedėja informavo, kad tokios aparatūros įsigijimas nėra tikslinga (gali reikėti ne tik mokyti darbuotoją, bet ir įvesti papildomą etatą). Tačiau pensininkams bus suteikta pagalba: žmonėms su mažomis pajamomis savivaldybė gali kompensuoti nuotraukų išlaidas. Kompensaciją galės gauti tie, kurių pajamos šiandien neviršija 384 eurų. (Suma 384 eurai sudaro valstybės saugotas pajamas, padaugintas iš 3, tai yra 128 eurai × 3 = 384 eurai.)
Gyvenant vienam pensininkui, minimalios pajamos, kuriomis galima tikėtis kompensacijos, sudaro 448 eurus (128 eurai × 3,5).
„Gali būti, kad minimalių pajamų riba bus padidinta, kad daugiau žmonių galėtų gauti tikslines išmokas", — sakė Jolita Zabulytė.
Inna Negoda
VISAGINO POLIKLINIKA PANDEMIJOS LAIKAIS
Visagino taryba yra Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro (VPSPC) įsteigėja, todėl Tarybos nariai turėtų stengtis ją išsaugoti, pritraukti jaunus specialistus ir pagerinti materialinę bazę.
„Jau galima sakyti, kad gyvename pandemijos eroje ir, galbūt, dar ilgai gyvensime pasikeitusiomis sąlygomis", — sako Visagino poliklinikos gydytoja Elena Dzjuba. — „VPSPC teko didžiulis darbas organizuojant veiklą, kurios anksčiau nereikėjo atlikti: buvo atidaryta ir tebedirba temperatūrinė klinika ir testavimo punktas. O dabar vakcinacijos atsakomybė taip pat tenka Visagino poliklinikai".
„Tai tikrai tiesa", — sutinka socialinės pagalbos skyriaus vedėja Jolita Zabulytė. — „Kadangi visi Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai buvo siunčiami savivaldybės administracijos direktoriams, jie, atitinkamai, išleisdavo savo įsakymus, adresuotus savivaldybės įstaigoms. Administracijos direktorius negali įsakyti privačioms medicinos įstaigoms, todėl visi jo įsakymai buvo vykdomi Visagino poliklinikos. Ir tik vėliau, jau prie Naujųjų metų, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai pradėjo liesti ir privačias medicinos įstaigas. Reikia pažymėti, kad kai VPSPC darbuotojams pritrūko rankų, pagalbą atėjo Sveikatos centras „Sedulina", atsiuntęs savo darbuotojus į temperatūrinę kliniką ir testavimo punktą".
Tačiau pagrindinį darbą pandemijos metu atlieka VPSPC. „Visagino poliklinikos reikšmė šiomis sąlygomis labai padidėja, todėl jai turėtų būti skirtas ypatingas savivaldybės administracijos dėmesys", — mano Elena Dzjuba. — „Galbūt poliklinikos direktorius turėtų tapti ir savivaldybės gydytoju, kad koordinuotų visų miesto medicinos įstaigų darbą. Visagino ligoninės darbas yra labai reikšmingas — ten gydomi ligoniai, bet manau, kad profilaktinio darbo centru turėtų tapti miesto poliklinika".
O ką daryti su kai kurių politikų prognozėmis, kad netrukus ateis laikas, kai poliklinika gali nustoti egzistuoti? Priminsime, kad pirmo lygio sveikatos priežiūros įstaigos finansuojamos Ligonių kasos pagal priskirtų gyventojų skaičių. Pagal J. Zabulytės informaciją, nėra planų privatizuoti Visagino polikliniką, ir jos padėtis šiandien yra pakankamai stabili — prie jos priskirta 75 procentai visų pacientų. Nepaisant to, apie ateitį reikia galvoti, ir reikia sutikti, kad ši užduotis savivaldybės vadovybei ir Tarybos nariams pandemijos sąlygomis yra ypač aktuali.
Iš redakcijos informacijos
LIETUVA PERĖJIMO Į VASARINĮ LAIKĄ
Sekmadienį Lietuva pereis į vasarinį laiką, 3 valandą nakties reikės perkelti laikrodžius valanda į priekį. Vasarinis laikas bus galioti septynis mėnesius — iki spalio pabaigos.
Lietuvos vyriausybės atstovai jau praėjusiais metais tikėjosi, kad tai bus vienas iš paskutiniųjų laikrodžių pervedimų, tačiau įtikinti Europos partnerius atsisakyti laikrodžių pervedimo du kartus per metus kol kas nepavyksta. Idėją atsisakyti laikrodžių pervedimo du kartus per metus palaiko ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas.
Žieminis ir vasarinis laikas buvo nuspręsta įvesti tam, kad optimaliai panaudoti šviesią paros dalį. Kritikai teigia, kad laikrodžių perkėlimas gali pakenkti sveikatai.
SEIMAS PATVIRTINO PRIVALOMĄ TESTAVIMĄ
Kovo 23 d. Seimas skubiu tvarka patvirtino Infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, jei yra įtarimas dėl COVID-19 protrūkio arba patvirtintas koronaviruso atvejis įmonėje, privalomą personalo testavimą arba, jei yra galimybė, nuotolinį darbą.
Kaip sakė premjerė Ingrida Šimonyté, aktyvus testavimas — vienintelė veiksminga priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
Po pataisų priėmimo vyriausybė turi teisę papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių sąrašą, kuriose žmonėms leidžiama dirbti tik tuo atveju, jei jie buvo testuoti ir (arba) periodiškai testuojami infekcinei ligai, dėl kurios paskelbta nepaprastoji padėtis ir (arba) karantinas valstybės lygiu.
Pataisos į įstatymą numato, kad COVID-19 testą reikia atlikti privalomai tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba tikėtina, kad užsikrėtė COVID-19, kai įmonėje nustatyta COVID-19 protrūkio arba kai įmonėje nustatomas privalomas periodinis profilaktinis testavimas.
Numatyta taip pat, kad darbuotojus, kurie privalo patikrinti sveikatą, nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris apie privalomą testą turi informuoti ir darbuotoją, ir darbdavį.
Taip pat numatyta, kad atsisakius testuotis, darbuotojui suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis perkeliamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kuriame jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Jei toks darbo pobūdis neįmanomas, darbuotojas atšaukiamas iš darbo.
Pataisos įsigaliojo kovo 26 d.
VAKCINUOS IR SAVAITGALIAIS
Tolimojo ryšio Sveikatos apsaugos ministerijos posėdyje su miestų ir rajonų merais, savivaldybių koordinatoriais ir medicinos įstaigų, organizuojančių vakcinaciją, atstovais buvo nuspręsta, kad gyventojų vakcinacija bus atliekama ir savaitgaliais.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Jurgitos Grebenkienės žodžius, vakcinacijos procesui svarbi kiekviena diena. „Karas neturi savaitgalių, o šiandien ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis kovoja su COVID-19. Mes visi norime grįžti į normalų gyvenimą — kol nebus vakcinuota didelė dalis gyventojų, to negalėsime padaryti. Todėl mes pasitikime savivaldybėmis ir džiaugiamės jų ryžtu peržiūrėti vakcinacijos procesus, kad žmonės būtų vakcinuoti ir savaitgaliais", — sakė ministerijos kancleris.
Kancleris išreiškė viltį, kad savivaldybės parodys lyderystę ir jau artėjantį savaitgalį pradės vakcinuoti gyventojus.