REDAKTORIAUS KOLONA
Inna NEGODA
Padarykime išvadas – ateityje
Praėjusią savaitę mieste – ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir tiesioginiame žmonių bendravime – pagrindinė diskusijų tema buvo pėsčiųjų viaduktų nugriovimo klausimas. Trumpai priminsiu: šio pasiūlymo parengė trijų žmonių komisija – savivaldybės darbuotojai, kurie, neatlikus konstrukcijų ekspertizės, įvertino (iš akies?) kolonų ir perėjimų būklę, pripažindami ją bloga dėl nežinomų defektų.
Po komisijos išvadų administracijos direktoriaus V. Bukausko veiksmai buvo greitesni nei blickriegas. Kitą dieną jis pasirašė įsakymą dėl pėsčiųjų estakadų pripažinimo nereikalingomis savivaldybės funkcijoms atlikti ir davė nurodymą parengti atitinkamą sprendimo projektą Tarybai patvirtinti.
Jei ne Vyčeslavo Gotovskio budėjimas kaip inžinieriaus ir jo pilietinė pozicija kaip deputato, nugriovimo ketinimas nebūtų sukelęs tokio galingos visuomenės rezonanso, kuris leido tikėtis sveiko Tarybos sprendimo.
Prieš jos posėdį kovo 25 d. dešimties deputatų grupė parengė kreipimąsi į merą ir Tarybą su reikalavimu išbraukti viaduktų nugriovimo klausimą iš darbotvarkės ir atlikti gyventojų apklausą.
Tarybos posėdyje šis pasiūlymas buvo balsuojamas. Už klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo 10 žmonių: S. Mickevič, Z. Tresnicka, A. Kločan, N. Tomša, A. Drus, V. Gotovskis, I. Homenko, D. Štraupaitė, E. Šuklinas, O. Kolesnikova.
Už viaduktų nugriovimo klausimo svarstymą balsavo 12 žmonių: Z. Galaguz, A. Grigėnė, A. Akopov, S. Babueva, V. Pimpėnė, A. Gudas, V. Besakirskis, Z. Emikevič, G. Dervinys, O. Bykovas, D. Ikonnikov, V. Račkauskis.
Posėdyje dėl ligos nedalyvavo E. Kucalovas, taip pat – S. Kotovas ir I. Nekrošėnė (dėl redakcijai nežinomų priežasčių).
Kai numeris buvo siunčiamas į spaustuvinę (ketvirtadienį, iki pietų), mes dar nežinojome šio svarbaus klausimo balsavimo rezultatų. Dabar visi jie žino, ir kiekvienas padarys savo išvadas apie tai, už ką jam balsuoti kitame mero ir Visagino Tarybos rinkimuose.
SAVAITĖS TEMA: ar reikia nugriauti pėsčiųjų viaduktus?
Kovo 22 d. mūsų kanale buvo paskelbtas vaizdo reportažas „Kam trukdo estakados", kuriame Vyčeslavas Gotovskis – Visagino tarybos narys, IAES projektavimo inžinierius, pirmųjų statytojų sūnus ir vienas pirmųjų vaikų, gimusių Visagine – papasakojo apie ruošiamą sprendimą dėl pėsčiųjų viaduktų nugriovimo.
Šia tema mūsų svetainėje news.tts.lt buvo paskelbti dar du straipsniai, ir visi jie susilaukė aktyvios visaginiečių diskusijos. Publikuojame tuos komentarus, kurie, mūsų nuomone, labiausiai atspindi tų visaginiečių nuomonę, kurie pasisako už architekturinio miesto išvaizdos išsaugojimą.
Michailas Morozov:
Mero argumentai dėl perėjimo nugriovimo yra nepagrįsti. Blogai, kad savivaldybėje nugalėjo požiūris "Nugriosime iki pamatų, o paskui...". O paskui? Paskui netrukus nepažinsime savo miesto. Štai nugriovė konsolines mažas formas šalia 2-os mokyklos, iš jaukios Visagino gatvės padarė kilimo ir nusileidimo polygonę, vėju pūstomą, su kvailomis reklaminėmis stulpeliais. Susidaro įspūdis, kad savivaldybėje nėra supratimo ir miesto plėtros koncepcijos. Reikia rūpestingai žiūrėti į savo neturėtą istoriją, bet, mano nuomone, to niekas nesidomina. Ar tikrai nėra kur daugiau išleisti pinigų? Beje, perėjimas pagamintas iš monolitinio gelžbetonio, kokia jam gresia destrukcija? Norėčiau priminti mero rinkimų šūkį: "Išsaugosime vertingą, sukursime naują". Miesto architekturinė išvaizda – tai vertybė, ir jei valdžia to nesupras, netrukus gyvensime kitame mieste. Liks tik sugalvoti kitą pavadinimą.
Valentina Dvoreckaja:
Kiek dar galima griauti? Miestas praranda savo savitumą. Griauti – ne statyti. Nupiešė visokių dokumentų ir tikrai nugriovs.
Romanas Laikovskis:
Šiuo metu administracija siūlo vienintelį variantą – demontažą. Kodėl nėra ekonominio šio varianto pagrindimo? Kodėl nesvarstytas remonto, rekonstrukcijos variantas? Norint nuspręsti, šis pasirinkimas turi egzistuoti. Pakankamai pinigų išleidžiama vizijoms, o dėl daugelio metų problemos sprendimo miesto centre pinigų nebuvo? Vietoj to, sudaroma trijų biudžetininkų komisija, kuriems iš lango gresia viadukai, su pasiūlymu juos demontavinti. Iš tikrųjų darbo metu reikia dirbti, o ne į langus žiūrėti, gal tada ilgis nebus matuojamas kvadratiniais metrais. Norint priimti sveikų ir subalansuotą sprendimą, reikia parengti remonto/rekonstrukcijos variantą, kuris tilptų tiek į atnaujintos alėjos dizainą, tiek išsaugotų originalią komplekso architektūrą. Kadangi abu variantai – demontažas arba remontas – bus finansuojami iš mokesčių mokėtojų biudžeto, reikia atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Todėl gyventojų apklausą laikau būtina, nes liaudies atstovai, balsuodami, turi atstovauti savo rinkėjų interesams!
Architektas Vladimiras Gorbunov – mūsų miesto projektavimo vadovas:
"Griauti – tai barbarizmas!"
Architektas Vladimiras Gorbunov buvo VNIPIET autorinio priežiūros grupės vadovas ir prižiūrėjo projekto vykdymą Snečkuje. Sužinojęs iš Eugenijaus Šuklino apie ketinimą nugriauti viaduktus, jis atsiuntė laišką, kuriame išreiškė savo nuomonę.
"Sveikas! Aš, architektas Vladimiras Gorbunov iš Sankt Peterburgo, vienas iš jūsų miesto projektavimo autorių, norėčiau išreikšti savo nuomonę apie dviejų tiltų-perėjimų nugriovimą arba rekonstrukciją TK "Ežerinas". Šis objektas – tai jau istorija ir atminties išsaugojimas apie architektų ir statytojų darbą, geras darbas! Mažai kas žino, su kokiu savišvitą entuziazmu dirbo architektai miestą statydami, nešetaupydami savo laiko ir jėgų! Pas mus Sankt Peterburge net pats nepatraukliausias pastatas neleidžiama nugriauti! Išsaugoti, restauruoti, suteikti naują funkciją – tai yra pagirtina! Aš nepretenzuoju, kad sukūriau kokią nors didžią architektūrą, bet griauti? Tai barbarizmas ir dideli pinigų švaistai! Mano nuomone, geriau būtų nugriauti savistovą 90-ųjų metų statybą (parduotuvę) po administraciniu pastatu ir atidaryti platų praėjimą į parką, kaip buvo numatyta ir pastatyta! O "Ežeriną" reikia kokybiškai restauruoti ir neišleisti pinigų darbiamaniam nugriovimui! Linkiu miesto gyventojams mylėti savo miestą ir nepamiršti statytojų ir architektų darbo!".
Redakcija dėkoja E. Šuklinu už galimybę paskelbti architekto V. Gorbunovo laišką laikraštyje.
IAES veteranų sąjunga: "Viaduktų likvidavimas – tai avantiūra"
IAES veteranų sąjunga atsiuntė laišką merui Erlandasui Galaguzui "Dėl atsisakymo demontavinti viaduktus Visagine". Publikuojame šį laišką pilnai:
"Visagino naujienuose kovo 22 d., 2021 m. buvo rodomas vaizdo reportažas su Inna Negoda, Stanislovu Pisockiu ir Tarybos nario Vyčeslavo Gotovskio (IAES projektavimo inžinieriaus su 20 metų stažu) dalyvavimą. V. Gotovskis pranešė, kad viaduktų konstrukcijos pagamintos iš ypač stiprios betono markės su metalinių strypų, kurių skersmuo 40 mm, armatūra. Jų kūjimo atbulais plaktukai neišvengiamai sukelbs monolitinių viaduktų konstrukcijų vibracijas ir su jais sujungtų pastatų vibracijas. Negalima išbraukti ir gretimų gyvenamųjų namų pastatų pažeidimo. Sugalvota viaduktų likvidavimo propozicija – tai avantiūra su katastrofinėmis pasekmėmis. Pavyzdžiui, asfalto dangos tankinimas važiavimo kiemelyje prie namo Sedulino g. 4 5 tonų volu sukėlė pastato vibracijas ir reikalavimą pakeisti suplyšusius langus loggijose. Čia reikės ne volo, o kūjimo mašinos. Tai nepriimtina. Visuomenė pareikalaus pateikti mokslinį viaduktų likvidavimo projekto saugumo pagrindimą, jei tai bus aktualu. Mes dalijamės V. Gotovskio nuomone ir manome, kad tokiuose reikaluose rizikuoti negalima, nes tai gali sukelti žmonių žūtį. Taip pat palaikome jo pasiūlymą: atlikti betono valymo ir gruntavimo darbus išorinių darbų medžiaga, dažyti, užtikrinant harmoniją su aplinka. Vietoj demontažo siūlome paskelbti konkursą dėl geriausio "Miesto vartų" dekoravimo. Turistai, atvykę į mūsų miestą, iš šių viaduktų viršaus galės stebėti nuostabius mūsų miesto vaizdus: gražų savivaldybės pastatą, gandą skraidantį jiems, saulės nusileidimą, miesto akmenį, pėsčiųjų alėją Sedulino, fontaną. Tai mūsų miesto vartai, pro kuriuos praėję galite pasivaikščioti Sedulino alėja, einančia per miesto centrą, ir mėgautis jo vaizdais. Sąjungos pirmininkas Vladimiras Kuznecov, pirmininko pavaduotojas Borisas Larionov".
TAI SVARBU ŽINOTI PENSININKAI, PROTEZUOJANTYS DANTIS
Asmenims, pasiekusiems pensinio amžiaus, Valstybinė ligonių kasa apmoka dantų protezavimo paslaugas. Tačiau kartais pensininkai turi patirti papildomus išlaidas.
Šiuo metu Ligonių kasos skirta kompensacija dantų protezavimui sudaro 561,35 euro. Esant dabartinėms stomatologinių paslaugų kainoms, ne visada galima tilpti į šią sumą, be to, reikia daryti nuotraukas privačiose klinikose, o tai taip pat kainuoja brangiai.
Pavyzdžiui, panoraminis 3D tomografas vienoje iš Visagino klinikų pensininką gali kainuoti 50 eurų. Kodėl Visagino ligoninėje ir Visagino poliklinikoje nėra tokių tomografų?
Kastitis Matuljavičius paaiškino, kad ligoninė neteikia stomatologinių paslaugų, todėl negali įsigyti tomografo dantų ir žandikaulio nuotraukoms.
Kas liečia Visagino polikliniką, ji įtraukta į protezavimo paslaugų teikimo įstaigų sąrašą, kurias apmoka Ligonių kasa, ir stomatologai mano, kad tokia aparatūra nebūtų nereikalinga paslaugoms teikti. Tikrai viešoje įstaigoje, kuria yra Visagino poliklinika, nuotraukų kaina galėtų būti žemesnė nei privačiose klinikose.
Dėl to mes paklausėme socialinės pagalbos skyriaus vedėjos Jolitos Zabulytės: ar yra prasmė įsigyti tokią aparatūrą miesto poliklinikoje (VPSPC)?
Po klausimo išnagrinėjimo skyriaus vedėja informavo, kad tokios aparatūros įsigijimas nėra tikslinga (gali reikėti ne tik mokyti darbuotoją, bet ir įvesti papildomą etatą). Tačiau pensininkai nebus palikti be paramos: žmonėms su mažomis pajamomis savivaldybė gali kompensuoti nuotraukų išlaidas.
Kompensaciją galės gauti tie, kurių pajamos šiuo metu neviršija 384 eurų. (Suma 384 eurų sudaro valstybės saugomą pajamų dydį, padaugintą iš 3, tai yra 128 eurų × 3 = 384 eurų.)
Vienišai gyvenantiems pensininkami minimalus pajamų dydis, kuriuo galima tikėtis kompensacijos, sudaro 448 eurus (128 eurų × 3,5).
"Gali būti, kad minimalių pajamų riba bus pakeltas, kad daugiau žmonių galėtų gauti tikslines išmokas", – sakė Jolita Zabulytė.
Inna NEGODA
VISAGINO POLIKLINIKA PANDEMIJOS LAIKAIS
Visagino taryba yra Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro (VPSPC) steigėja, todėl Tarybos nariai turi dėti pastangų jai išsaugoti, pritraukti jaunus specialistus ir pagerinti materialinę bazę.
"Jau galima sakyti, kad gyvename pandemijos eroje ir, galbūt, gyvensime pasikeitusiomis sąlygomis dar ilgai, – sako Visagino poliklinikos gydytoja Elena Dzjuba. – VPSPC teko didžiulis darbas organizuojant veiklą, kuria anksčiau nereikėjo užsiimti: buvo atidarytos ir iki šiol veikia temperatūrinė klinika ir testavimo punktas. Ir dabar atsakomybė už vakcinaciją taip pat tenka Visagino poliklinikai".
"Tai tikrai tiesa, – sutinka socialinės pagalbos skyriaus vedėja Jolita Zabulytė. – Kadangi visi Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai buvo adresuoti savivaldybių administracijos direktoriams, jie atitinkamai išleido savo įsakymus, adresuotus savivaldybės įstaigoms. Administracijos direktorius negali įsakyti privačioms medicinos įstaigoms, todėl visi jo įsakymai buvo vykdomi Visagino poliklinikos. Ir tik vėliau, jau prie Naujųjų metų, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai pradėjo liesti ir privačias medicinos įstaigas. Reikia pažymėti, kad kai VPSPC darbuotojų jėgų jau nepakako, pagalbą atėjo sveikatos centras "Sedulina", atsiuntęs savo darbuotojus į temperatūrinę kliniką ir testavimo punktą".
Tačiau pagrindinė darbas pandemijos metu tenka VPSPC. "Visagino poliklinikos reikšmė šiomis sąlygomis padidėja kelis kartus, todėl jai turi būti skirtas ypatingas savivaldybės administracijos dėmesys, – mano Elena Dzjuba. – Galbūt poliklinikos direktorius turėtų tapti ir savivaldybės gydytoju, kad koordinuotų visų miesto medicinos įstaigų darbą. Visagino ligoninės darbas yra labai reikšmingas – ten gydomi ligoniai, bet manau, kad profilaktinio darbo centru turėtų tapti miesto poliklinika", – sako Elena Dzjuba.
O ką daryti su kai kurių politikų prognozėmis, kad netrukus ateis laikas, kai poliklinika gali nustoti egzistuoti?
Priminsime, kad pirmojo lygio sveikatos apsaugos medicinos įstaigos finansuojamos Ligonių kasos pagal prisirašiusių gyventojų skaičių. Pagal J. Zabulytės informaciją, nėra planų privatizuoti Visagino polikliniką, ir jos padėtis šiuo metu yra pakankamai stabili – prie jos prisirašyta 75 procentai visų pacientų.
Tačiau apie ateitį reikia galvoti, ir reikia sutikti, kad ši užduotis savivaldybės vadovybei ir Tarybos nariams pandemijos sąlygomis yra ypač aktuali.
Surinko informacija
LIETUVA PEREINA PŠ VASAROS LAIKĄ
Sekmadienį Lietuva pereina prie vasaros laiko, 3 valandą naktį laikrodžius reikės perkelti valanda į priekį. Vasaros laikas bus galioti septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Lietuvos vyriausybės atstovai jau praėjusiais metais tikėjosi, kad tai bus vienas iš paskutiniųjų laikrodžių pervedimų, tačiau įtikinti Europos partnerius atsisakyti laikrodžių pervedimo dviem kartams per metus kol kas nepavyko.
Idėją atsisakyti laikrodžių pervedimo du kartus per metus palaiko ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas. Žiemos ir vasaros laikas buvo nuspręsta įvesti tam, kad optimaliai panaudoti šviesos valandomis. Kritikai teigia, kad laikrodžių perkėlimas gali pakenkti sveikatai.
SEIMAS PATVIRTINO PRIVALOMĄ TESTAVIMĄ
Kovo 23 d. Seimas skubos tvarka patvirtino Infekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriose numatyta, jei yra įtarimas dėl COVID-19 protrūkio arba patvirtintas koronaviruso atvejis įmonėje, privalomas personalo testavimas arba, jei yra galimybė, nuotolinis darbas.
Kaip sakė premjerė Ingrida Šimonyté, aktyvus testavimas – vienintelė veiksminga priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
Po pataisų priėmimo vyriausybė turi teisę papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių sąrašą, kuriose žmonėms leidžiama dirbti tik tuo atveju, jei jie patikrinti ir (arba) periodiškai tikrinami dėl infekcinės ligos, dėl kurios paskelbta nepaprastoji padėtis ir (arba) karantinas valstybės lygiu.
Įstatymo pataisos numato, kad COVID-19 testavimas yra privalomas tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba tikėtina, kad užsikrėtė COVID-19, tais atvejais, kai įmonėje nustatyta COVID-19 protrūkis arba įmonėje nustatomas privalomas periodinis profilaktinis testavimas.
Numatyta taip pat, kad darbuotojus, kurie privalo patikrinti sveikatą, nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris apie privalomą testą turi informuoti ir darbuotoją, ir darbdavį.
Taip pat numatyta, kad atsisakius testuotis, darbuotojui suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis perkeliamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kuriame jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Jei toks darbas neįmanomas, darbuotojas atleistas nuo darbo.
Pataisos įsigaliojo kovo 26 d.
VAKCINUOS IR SAVAITGALIAIS
Sveikatos apsaugos ministerijos nuotoliniame posėdyje su miestų ir rajonų merais, savivaldybių koordinatoriais ir medicinos įstaigų, organizuojančių vakcinaciją, atstovais buvo nuspręsta, kad gyventojų vakcinacija bus atliekama ir savaitgaliais.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Jurgitos Grebenkienės žodžius, vakcinacijos procesui svarbi kiekviena diena. "Karas neturi savaitgalių, o šiandien ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis kovoja su COVID-19. Visi norime grįžti į normalų gyvenimą – kol nebus pasiskiepyta didžioji dalis gyventojų, to negalėsime padaryti. Todėl mes pasitikime savivaldybėmis ir džiaugiamės jų ryžtu peržiūrėti vakcinacijos procesus, kad žmonės būtų skiepijami ir savaitgaliais", – sakė ministerijos kanclerė.
Kanclerė išreiškė viltį, kad savivaldybės parodys lyderystę ir jau artėjantį savaitgalį pradės skiepyti gyventojus.
ELTA – Nr. 12/109, 2021 m. kovo 26 d.